- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos įmonių ir įstaigų vadovai darbe kylančiam stresui bei kitoms psichosocialinėms grėsmėms skiria mažiau dėmesio, palyginti su Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiu.
Tai rodo preliminarūs apklausos apie sveikatą ir saugą darbovietėse duomenys, kuriuos birželio pradžioje paskelbė Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA).
Tyrimo duomenimis, vidutiniškai ES 79 proc. vadovų su darbu susijusį stresą traktuoja kaip vieną iš kylančių problemų, iš jų beveik 40 proc. sako tuo ypač susirūpinę.
Tuo metu Lietuvoje, tyrimo duomenimis, ypač didelį rūpestį dėl darbe kylančio streso kaip neigiamo faktoriaus deklaruoja 15 proc. apklaustųjų, per 60 proc. nurodo klausimą esant problematišką. Pagal šiuos duomenis Lietuva tarp tyrimo valstybių užima vieną paskutinių pozicijų.
Taip pat Lietuvoje mažiausiai iš visų tyrimo šalių darbo saugos ir sveikatos klausimai reguliariai keliami per aukšto lygio vadovų susitikimus. Tyrimo duomenimis, daugiausiai šie klausimai aptariami Švedijoje (66 proc. įmonių ir įstaigų), Didžiojoje Britanijoje (60 proc.) ir Olandijoje (60 proc.), tuo metu mažiausiai Lietuvoje (14 proc.) ir Estijoje (22 proc.).
Tyrimo duomenimis, nors darbe kylantis stresas, priekabiavimas ir nurodomi kaip riziką keliantys veiksniai, tik 26 proc. ES organizacijų yra nustačiusios streso klausimų sprendimo procedūras. Lietuva šioje srityje - ketvirta nuo pabaigos.
"Didžiausią rūpestį kelia tai, kad, nepaisant šios didelės problemos, tik 26 proc. ES organizacijų yra nustačiusios streso klausimų sprendimo procedūras. Apklausoje pabrėžta veiksmingos pagalbos įmonėms svarba, kad jos galėtų spręsti streso klausimus, nes tai be galo svarbu, jei norime užtikrinti darbuotojų sveikatą ir produktyvumą bei gerinti Europos ekonomikos rezultatus ir konkurencingumą", - birželio 3 dieną Barselonoje konferencijoje pristatydamas tyrimą sakė agentūros EU-OSHA direktorius Jukka Takala (Juka Takala).
Be to, iš apklausos rezultatų matyti, kad, 42 proc. įmonių ir įstaigų vadovybės atstovų manymu, psichosocialinę riziką mažinti sunkiau nei spręsti kitus saugos ir sveikatos klausimus. Remiantis rezultatais, pagrindinės veiksmingo psichosocialinių klausimų sprendimo kliūtys yra klausimo opumas (53 proc.) ir informacijos trūkumas (50 proc.).
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad pagrindinės sveikatos ir saugos klausimų sprendimo kliūtys yra išteklių, pavyzdžiui, laiko, darbuotojų arba pinigų (36 proc.) ir informuotumo (26 proc.) trūkumas.
Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką (ESENER) 2009 metų pavasarį atlikta 31 Europos šalyje, įskaitant visas 27 ES valstybes nares, Kroatiją, Turkiją, Norvegiją ir Šveicariją. Apklausti 36 tūkst. vadovų bei sveikatos ir saugos darbuotojų visų sektorių, išskyrus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, privačiosiose ir viešosiose įmonėse, kuriose dirba dešimt ar daugiau darbuotojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai1
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...