Lietuvių tauta erotiška iš prigimties

Erotika ir intymūs lytinio gyvenimo motyvai ir šiandieninėje Lietuvoje daugeliui žmonių yra tabu. Tik retas žino, kad jau senovės lietuviai nevengdavo erotinės tematikos dainose, pasakose, padavimuose.

„Šioje sferoje daug ką Lietuvoje pakeitė krikščionybės atėjimas. Iki jos erotikos supratimas ir jos vaizdavimas tikrai buvo kitoks. Krikščionybėje erotika dažnai yra tabu, todėl apie ją arba nekalbama, arba tik užsimenama“, - pristatydama savo knygą apie erotikos motyvus lietuvių tautosakoje spaudos konferencijoje sakė etnologė Daiva Šeškauskienė.

Knygoje „Erotika – problema ar gyvenimo būdas“ ji kalba apie lietuvių neatsiejamumą nuo erotikos, atskleidžia senovės lietuvių erotinių simbolių vaizdavimą.

„Pažiūrėkite, kaip elgiasi dabar taip gausiai emigruojantys lietuviai. Išvažiuoja vyrai į kitas šalis, tačiau beveik visi vis tiek jose susiranda sau lietuvaites. Panašiai yra ir su moterimis. Na, būna, kad padraugauja su kokiu amerikiečių, bet paskui vis tiek grįžta prie savo šaknų. Taip yra užkoduota mūsų prigimtyje“, - įsitikinusi mokslininkė.

Knygoje moteris analizuoja senovės baltų, apkrikštytos Lietuvos mitologiją, papročius, religijas, archajinių žmonių pasaulėžiūrą, ieško joje erotikos užuomazgų.

D.Šeškauskaitė teigia išsiaiškinusi, kad dažniausiai erotiniai simboliai tautosakoje apreiškiami per įvairiausius simbolius: medžius, gėles, žoles.

„Visi žino, ką reiškia rūtų vainikėlis, žino, kad žirnelis dažniausiai yra vaikas. Yra be galo daug įvairių simbolių, per kuriuos netiesiogiai kalbama apie intymius dalykus. Dabar tai dažnai nutylima, nėra nei rašoma, nei kalbama apie mūsų erotiškąsias šaknis“, - kalbėjo knygos autorė. D.Šeškauskaitė tvirtina sulaukusi kreivų kolegų žvilgsnių, kai šie sužinojo, kokia tema ketinama rašyti knygą.

Pasirodo, ir šiandieninėje modernioje Lietuvoje nuo šios temos yra bėgama, nedrįstama prabilti.

„Juk anksčiau net valstybinai santykiai buvo susiję su sekso reikalais. Ne paslaptis, kad kunigaikštystės vadovai savo dukteris išleisdavo už svetimų tautų didikų, taip siekė sau naudos. Moterys pasipriešino Jogailai, kai šis sugalvojo iškirsti mišką. Jos ten ateidavo ir melsdavosi, prašydavo dievybių, kad jų vyrai būtų sveiki ir pajėgūs, kad jas tenkintų“, - atradimais dalijosi rašytoja.