Lietuviai vyktų ir į mūšį

Rusijos agresiją patyrusiems gruzinams vilniečiai siūlo pagalbą. „Tas lovas paklojome gruzinams", - rodė kelios vilniečių šeimos. „Noriu vykti į Tbilisį ir operuoti sužeistuosius", - pareiškė neurochirurgas Ričardas Breiva.

Nieko nebijo

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės neurochirurgas R.Breiva Lietuvoje turi šimtus pacientų. „Dabar negaliu kalbėti, operuoju", - vakar sakė jis. Bet yra dalykų, dėl kurių jis kelioms savaitėms paliktų operacinę sostinėje - dėl raketų, skeveldrų ir kulkų sužeistų gruzinų.

„Kai per televiziją pamačiau, kas dedasi toje šalyje, mane apėmė siaubas. Negalėjau patikėti, kad kenčia niekuo nekalti vaikai. Jie yra žudomi, kenčia skausmus dėl sunkių sužeidimų. Esu pasiryžęs ten vykti bet kokiomis sąlygomis, jei tik Gruzijos ambasada leis", - ryžtingai kalbėjo R.Breiva.

Vyras tikino, jog nebijo nieko. Jo, kaip gydytojo, pareiga gelbėti sužeistuosius ir operuoti ligonius bet kokioms sąlygomis, net kare.

Palaiko šeima

R.Breiva girdėjo pranešimų, kad karo zonoje šiuo metu yra labai daug sužeistųjų. „Nesvarbu, kad Rusija įsipareigojo nutraukti ugnį. Sužeistieji niekur nedingo. Jiems reikia pagalbos", - įsitikinęs medikas.

Jis kasdien gelbsti žmonių gyvybes. Ir kiekvieną kartą operacinėje įsitikina, kad niekada netrukdo papildoma pagalba.

„Jau 32 metus dirbu savo darbą. Todėl manęs negąsdina nei vaizdai, kuriuos pamatysiu, nei tai, kad žinau, jog galiu iš ten negrįžti", - sakė savanoris.

Vyras tikino, jog ir šeima neprieštarauja, kad jis vyktų į Gruziją. Tikslas - pernelyg kilnus, kad namiškiai sulaikytų. „Nukentėjusiems turi kažkas padėti, nes vietos medikų nebeužtenka", - vis kartojo R.Breiva.

Dėl gruzinų vyrui negaila nei laiko, nei asmeninių lėšų. „Bijoti aš jau per senas. Nuvažiuoti galiu ir savo lėšomis", - sako jis.

Ruošia kambarius

Jei gruzinų moterys ir vaikai nuspręstų evakuotis į Lietuvą, jiems nereikėtų galvoti, kur apsistoti. Ne viena vilniečių šeima atlaisvino kambarius, kuriuose galėtų gyventi įtampos ir karo siaubo išsekinti žmonės.

Vilnietė Dalia sako, kad jos namuose vietos atsirastų penkiems žmonėms. „Baisu, kokie dalykai ten dedasi. Todėl be jokios baimės ar dvejonių priimčiau savo pažįstamos gruzinės gimines. Juk ten yra daug kenčiančių moterų ir vaikų. Žinau, kad viena jų laukiasi", - tikino vilnietė.

Ji mano, kad Lietuvoje vaikai ir moterys nematytų tų baisių dalykų, kurie šiuo metu vyksta Gruzijoje.

Sostinės gyventojas Vidmantas ne kartą lankėsi Pietų Kaukaze. Ten surado daug bičiulių. „Jei reiktų, priimčiau tiek žmonių, kiek rasčiau laisvos vietos. Ir visai nesvarbu, ar į butą, ar į sodybą. Svarbiausia, kad tie žmonės jaustųsi saugūs. Gruzinai - draugiški žmonės. Ypač gerbia lietuvius", - kalbėjo vilnietis.

Eitų net į mūšį

Šie vilniečiai - ne vieninteliai lietuviai, kurie per penkias karinio konflikto dienas pasiūlė paramą Rusijos agresiją patyrusiai Pietų Kaukazo tautai. Gruzijos ambasados atstovas Robizonas Siradzė tikino, kad ambasada nuolat sulaukia lietuvių skambučių, siūlančių padėti.

„Šiuo metu jau yra atidaryta banko sąskaita. Visi surinkti pinigai bus skirti Gruzijai. Į mus jau kreipėsi žmonės, kurie siūlosi priimti pabėgėlius", - situaciją aiškino vyras.

R.Siradzė teigė, kad atsiranda savanorių, norinčių vykti į Gruziją kariauti. Kai kurie žadėjo surinkti vyrų būrius ir vykti į karo zoną.

Ambasados atstovą džiugina, kad paramą siūlo ne tik vilniečiai. Panevėžio ir Kauno gyventojai norėtų paremti kare nukentėjusius gruzinų vaikus, o uteniškis pasirengęs užleisti savo sodybą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių