Lietuviai su lenkais labiau linkę priešintis ES sprendimams nei kiti ES naujokai

Lietuva ir Lenkija per pirmuosius penkerius narystės Europos Sąjungoje (ES) metus dažniau nei kitos naujosios šalys narės nepritardavo ES sprendimams, kurie priimami kvalifikuotos daugumos principu, rodo naujas tyrimas.

2004-2009 metais Lietuva pritarė 92 procentams tokio pobūdžio sprendimų ES Ministrų Taryboje, Lenkija - 91,2 proc. Tai - vienintelės 2004-2007 metais į ES įstojusios šalys, kurių balsavimo "prieš" vidurkis didesnis nei vidutiniškai visoje ES. Visos 27 ES šalys narės pritaria vidutiniškai 93,7 proc. kvalifikuotos daugumos procedūros metu priimamų sprendimų, rodo Slovakijos Comenius universiteto atliktas tyrimas, kuris pristatomas interneto svetainėje Euractiv.com.

Tuo metu "senosios" ES narės prieš balsuodavo dažniau - Švedija pritarė 83,7 proc. tokio pobūdžio sprendimų, Jungtinė Karalystė - 87,9 proc.

2009-aisiais rezultatai kiek pasikeitė - pernai, anot tyrimo, Lietuva nebalsavo prieš nė vieną sprendimą, kuris priimtas kvalifikuotos daugumos principu. Taip pat pernai elgėsi ir Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Estija ir Bulgarija. Nepritarimą bent vienam ES sprendimui tarp "naujokų" išsakė tik Rumunija ir Latvija.

Lietuva ir Lenkija 2008 metais ES sulaukė prieštaringų vertinimų dėl sprendimų vetuoti derybas su Rusija dėl naujos partnerystės sutarties.


Šiame straipsnyje: LietuvaLenkijaEStyrimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių