Lietuviai naryste ES patenkinti, bet jos reikalais domisi vangiai

71 proc. šalies gyventojų yra patenkinti, kad Lietuva įstojo į ES, tačiau net 42 proc. neturi nuomonės, kiek parlamentarų Lietuvai atstovauja Europos Parlamente.

Tai paaiškėjo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus šalies gyventojų apklausą apie narystės ES vertinimą ir jos valdymo principus. Tyrimas atliktas praėjus metams nuo jau antrųjų rinkimų į Europos Parlamentą, kuriame dalyvavo ir Lietuvos piliečiai.

Pagrindiniais narystės ES privalumais Lietuvos gyventojai dažniausiai įvardija praktinius bei finansinius aspektus – atviras sienas, galimybę laisvai keliauti (33 proc.), finansinę ES paramą (20 proc.). 13 proc. apklaustųjų džiaugiasi atsivėrusiomis galimybėmis išvykti dirbti į kitas ES valstybes.

Įstojimo trūkumų tyrimo dalyviai įžvelgia gerokai mažiau. Nepasitenkinimą dažniau kelia uždaryta Ignalinos AE (18 proc.).

Nežino, kur įsikūręs Europos Parlamentas

ES valdymu ir vadovybe Lietuvos gyventojai ne itin domisi. 35 proc. apklaustųjų teisingai įvardijo, kad Lietuvai Europos parlamente atstovauja 12 europarlamentarų, tačiau net 42 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Tik 16 proc. šalies gyventojų žino, kad Europos Parlamentas posėdžiauja dviejuose miestuose – Briuselyje ir Strasbūre, tuo tarpu net 73 proc. įsitikinę, kad Europos Parlamentas įsikūręs tik Briuselyje.

Prezidentą įvardijo vos 4 proc.

Dar mažiau šalies gyventojų žino, kas yra ES prezidentas. Nors 12 proc. tyrimo dalyvių teigė žinantys, kas yra ES prezidentas, tačiau tik trečdalis iš jų (4 proc.) teisingai įvardijo Herman Van Rompuy pavardę.

Vertindami Lietuvos europarlamentarų kompetencijas, labiausiai kompetentingu politiniais klausimais respondentai dažniausiai įvardijo V.Landsbergį (30 proc.), socialiniais klausimais - V.Blinkevičiūtę (49 proc.). ekonomikos klausimais, šalies gyventojų nuomone labiausiai kompetentingi V.Uspaskichas bei Z.Balčytis (atitinkamai  17 ir 11 proc.).

Apskritai daugiau žinių apie ES lyderius ir Europarlamentą turi 25-36m., aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas pastebi, kad domėjimasis Europos sąjungos valdymu ir vadovais nėra didelis ir daugelyje kitų ES šalių, tačiau Lietuvoje daugumos gyventojų santykis su Europos sąjunga labai vartotojiškas – „davė, leido, parėmė ar uždraudė“. Šiame santykyje nėra vietos žodeliui „mes“. Sociologas pastebi, kad europietiškumo jausmas daugumai lietuvių vis dar svetimas ir, kaip rodo jau kelinti metai atliekami tyrimai, jis nelikęs didėti.

Reprezentatyvaus šalies gyventojų tyrimo metu apklausti 1004 respondentai nuo 18 iki 75 m. Tyrimas atliktas š.m. balandžio 22-30 dienomis visoje Lietuvos teritorijoje. Galima tyrimo duomenų paklaida 3,1 proc.