Lietuvai grėsmę kelia kibernetinis šnipinėjimas ir užsienio žvalgybos

Lietuvai vis didesnę grėsmę kelia kibernetinis šnipinėjimas ir užsienio žvalgybų finansuojamos informacinės atakos, kuriomis siekiama formuoti neigiamą nuomonę apie šalies užsienio politiką ir krašto apsaugą, rodo Vyriausybės paskelbta ataskaita.

Dokumente, kuris trečiadienį pristatomas Ministrų kabinetui, teigiama, kad Lietuvos valstybės institucijos jau susidūrė su kibernetinio šnipinėjimo atvejais.

„Kai kurių valstybių institucijų kompiuteriuose buvo aptiktos kenkėjiškos programos, kurios galėjo perimti užkrėstų kompiuterių duomenis ir persiųsti juos nurodytais adresais“, - teigiama ataskaitoje, kurioje apžvelgiama praėjusių metų Vyriausybės veikla.

Dokumento autoriai prognozuoja, kad pagrindiniai kibernetinių išpuolių objektai ateityje gali būti su NATO ir Europos Sąjunga (ES) susijusi informacija.

Ataskaitoje taip pat išskiriamos trečiųjų šalių organizuojamos informacinės kampanijos, kurias finansuoja užsienio žvalgybos. Anot dokumento, jos ypač pastebimos tada, „kai Lietuva imasi aktyvių veiksmų, įgyvendina savo užsienio politikos ir gynybos prioritetus bei energetikos projektus“.

Autorių teigimu, siekianti formuoti kritiškai viešajai nuomonei, informacija dažniausiai skelbiama „ne agresyviai, o žingsnis po žingsnio“ per žiniasklaidą, socialinius tinklapius ar nevyriausybines organizacijas.

Ataskaitoje rašoma, kad sąmoningai stengiamasi sumenkinti šalies pastangas skatinti demokratiją Rytų Europoje, abejojama sugebėjimu konstruktyviai įsitraukti į NATO ir ES veiklą, o „siekiama suformuoti kuo palankesnį požiūrį į eurazinius integracijos projektus“.

„Šiame procese dalyvauja užsienio šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios finansuoja ir koordinuoja informacines kampanijas, vykdomas Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių, nevyriausybinių organizacijų ir judėjimų“, - teigiama dokumente.