Lietuva ruošiasi kitąmet išskirtinai pagerbti holokausto aukas

Prisimenant holokausto aukas Lietuvoje kitais metais planuojama tvarkyti paminklus, rengti parodas ir konferencijas, pagerbti tragediją išgyvenusius Lietuvos žydus ir juos gelbėjusius žmones, teigia Vyriausybė.

Pirmadienio pasitarime Ministrų kabinetui bus pristatyta programa, kuri parengta 2011-uosius Lietuvoje paskelbus Holokausto atminties metais.

Darbo grupei vadovaujantis ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis BNS sakė, kad parengta "pakankamai solidi programa", kurioje - "daugybė renginių".

Numatoma, kad holokausto istorijai didesnis dėmesys bus skiriamas šalies kraštotyros muziejuose, kur turėtų būti surengtos specialios ekspozicijos.

Pasak D.Matulionio, ypač į tai dėmesį turėtų atkreipti IX fortas Kaune, Genocido aukų muziejus Vilniuje, taip pat Panevėžio, Telšių, Kelmės ir kitų miestų, kuriuose iki holokausto gyveno didelės žydų bendruomenės, muziejai.

Planuojamose tarptautinėse konferencijose, anot kanclerio, būtų nagrinėjamas ne tik Lietuvos vaidmuo žydų istorijoje, bet ir globalesni klausimai - būtų kalbama apie antisemitizmą, istorijos pamokas.

Universitetuose ir mokyklose numatoma rengti švietimo projektus.

Holokaustą išgyvenusių Lietuvos žydų ir juos gelbėjusių žmonių pagerbimą numatoma organizuoti kartu su Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija. D.Matulionio teigimu, numatomas "didesnis ir dvasingesnis" renginys, nei Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikimas žydų gelbėtojams Prezidentūroje.

Ši programa, kanclerio teigimu, suderinta su žydų atstovais.

Programai įgyvendinti prie esamų asignavimų iš biudžeto institucijoms prireiks kelių šimtų tūkstančių litų.

Prie minėjimo renginių, tikimasi, prisidės Lietuvoje veikiančios Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų ambasados.

Seimas rugsėjį 2011-uosius paskelbė Holokausto aukų atminties Lietuvoje metais.

Parlamentarų priimtu nutarimu pabrėžta, kad Lietuvos žydų netektis nacistinės okupacijos metais yra didžiulė bendros istorijos tragiškoji dalis. Juo taip pat smerkiamas nacistinės okupacijos metais nacių ir jų kolaborantų Lietuvoje vykdytas žydų genocidas.

Dokumentu pažymima, kad tokį sprendimą Seimas priima tęsdamas Konstitucijoje įtvirtintą darnaus tautų sugyvenimo, kovos prieš bet kokias antisemitizmo apraiškas politiką.

Vykdant genocido politiką 1941-1944 metais nacių okupacijos metais buvo išžudyta apie 200 tūkst. Lietuvos žydų.


Šiame straipsnyje: žydaiholokaustas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių