- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva pripažinta pažeidusi Europos žmogaus teisių konvenciją, nes šalies teismai dviejose bylose verdiktus priėmė remdamiesi slaptais įrodymais.
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Strasbūre pripažino, kad Lietuva pažeidė savo piliečių Vido Pociaus ir Roberto Užukausko teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes Lietuvoje vykusiuose administraciniuose procesuose pareiškėjai negalėjo ginčyti jų įtraukimo į operatyvinę įskaitą pagrįstumo, kadangi jiems neleista susipažinti su šiais įrodymais, kaip su valstybės paslaptį sudarančia informacija.
Strasbūro teismas minėtiems kauniečiams priteisė po 3500 eurų (12,25 tūkst. litų) neturtinei žalai atlyginti. Be to, R.Užukauskui nurodyta sumokėta 1290 eurų (4450 litų) kaštams ir išlaidoms atlyginti, informuoja Teisingumo ministerija.
Kaune gyvenantys V.Pocius ir R.Užukauskas į EŽTT kreipėsi dar 2004 metais.
V.Pocius, gimęs 1962 metais, skundėsi, kad 2002 metais Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai panaikino jo leidimą laikyti šaunamąjį ginklą savigynos tikslais bei medžioklinį šautuvą, nes vyras įtrauktas į policijos operatyvinę įskaitą, t.y. duomenų bazę, kurioje talpinama teisėsaugos institucijų surinkta informacija.
1972 metais gimusiam R.Užukauskui dėl tos pačios priežasties nesuteiktas leidimas šaunamajam ginklui, o 2003 metais panaikinti ir kiti pareiškėjo turėti leidimai šaunamiesiems ginklams.
Kauniečiai kreipėsi į administracinius teismus, reikalaudami įpareigoti policiją išbraukti juos iš operatyvinės įskaitos, taip pat prašydami įpareigoti policiją pateikti visą ar bent dalį informacijos, susijusios su jų įtraukimu į įskaitą. Administraciniai procesai Lietuvoje baigėsi pareiškėjams nepalankiais sprendimais. Policija rėmėsi savo surinkta slapta informacija, bet V.Pociui ir V.Užukauskui ji nebuvo prieinama.
EŽTT nusprendė, kad operatyvinė policijos pareigūnų surinkta informacija turėjo įtakos pareiškėjų reputacijai, kurią gina ir Lietuvos teisė. Leidimo šaunamajam ginklui atšaukimas paveikė jų teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, kurią garantuoja ir Lietuvos teisė, ir Žmogaus teisių konvencija.
Nagrinėdamas lietuvių skundus, Strasbūro teismas pabrėžė, kad besibylinėjančių šalių lygybės principas, t.y. galimybė pateikti argumentus tokiomis sąlygomis, kad viena proceso šalis neatsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje už kitą proceso šalį, yra vienas iš teisingo teismo elementų. Šis principas taip pat apima šalių teisę susipažinti ir ginčyti visus įrodymus, galinčius turėti įtakos bylą nagrinėjančio teismo sprendimui.
Teismas pripažino, kad bylai reikšmingų įrodymų atskleidimas nėra absoliuti teisė, vis dėlto gynybos teises ribojančios priemonės, anot jo, gali būti naudojamos tik išimtiniais atvejais.
Teismas pabrėžė, kad nesiima vertinti, ar konkrečiu atveju įrodymų neatskleidimas buvo išimtinai būtinas, tačiau jis teigė nagrinėjantis, ar per teismo procesą laikytasi šalių lygybės principų bei suteiktos kitos garantijos gynybai.
EŽTT atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų argumentavimo matyti, jog informacija, buvusi operatyvinės įskaitos bylose, laikyta svarbiu įrodymu, pagrindžiant tariamą pareiškėjų keliamą pavojų visuomenei.
"Taigi, kitaip negu policijos atstovai, pareiškėjai neturėjo galimybės pasisakyti dėl šių įrodymų pagrįstumo", - sakoma Strasbūro teismo sprendime.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad "procesai, kuriuose priimti administracinių teismų sprendimai, neatitiko rungtyniško proceso ir šalių lygybės principų bei neturėjo pakankamų garantijų pareiškėjams".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...