Lietuva mini liūdnas metines (papildytas)

Seimas iškilmingu posėdžiu paminėjo Didžiosios 1948 m. tremties 60-metį.

Trumpa tų įvykių santrauka: 1947 m. gruodžio 12 d. LKP(b) CK biuras nutarė, kad Lietuvoje, atsakant į partizanų antpuolius, rezistencijos rėmėjų atžvilgiu „represinės priemonės (ištrėmimai) naudojamos neryžtingai". Tą pačią dieną prasidėjo masiniai trėmimai. 1947 m. gruodžio mėnesį buvo ištremta 736 šeimos, 1948 m. sausio-vasa­rio mėnesiais - 284 šeimos. Pasak istoriko Arvydo Anušausko, tai buvo tik būsimo, paties didžiausio trėmimo preliudija. 1947-1948 m. daug žmonių buvo atrinkta ištremti ne dėl to, kad jie rėmė rezistenciją, o die­giant komunistinės ideologijos postulatą „likviduoti buožiją kaip klasę" (t. y. pasiturinčius vals­tie­čius). Šių valstiečių nuosavybės ir darbo suvokimas buvo nesuderinamas su komunistinėmis dog­mo­mis. 1948-1951 m. didžiausi lietuvių trėmimai įvykdyti vadovaujantis SSRS Ministrų Tarybos nu­tarimais, pasitelkus MGB ir MVD vidaus, pasienio, geležinkelių apsaugos kariuomenės pajėgas.

1948 m. trėmimų operacija, koduotai pavadinta „Vesna" („Pavasaris"), vyko gegužės 22-23 dienomis. Maskvos planuose buvo numatyta į Jakutiją ir Krasnojarsko kraštą ištremti daugiau kaip 12 tūkst. šeimų, t. y. 48 tūkst. žmonių. Gegužės 22 d. MGB ir jų pagalbininkams pavyko surinkti ir sugaudyti 27 tūkst. žmonių. Iki gegužės 23 d. pietų ešelonuose jau buvo sugrūsta daugiau kaip 10 tūkst. šeimų, beveik 40 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo daugiau kaip 10 tūkst. vaikų. Nesurinkus visų sąrašuose įrašytų šeimų, į ešelonus buvo gabenamos saugumiečių ir kolaborantų atrinktos šeimos - veždavo tuos žmonės, kuriuos  rasdavo apsuptose sodybose: vaikus be tėvų, tėvus be vaikų.

 Seimo narės pasiūlymas

Seimo narė Birutė Vėsaitė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybė tarybą, prašydama apsvarstyti galimybę Kaune pastatyti paminklą Lietuvos motinai tremtinei.

„Iškilmingame Didžiosios 1948 m. tremties 60-mečio minėjime nuskambėjo daug skaudžių prisiminimų, daugelis pasisakiusiųjų  kalbėjo apie būtinybę įamžinti ir niekada neužmiršti skaudžių lietuvių tautai 1948 metų įvykių - trėmimų, kurie sulaužė daugelio tūkstančių tautiečių likimus", - sako Seimo socialdemokratų frakcijos narė B.Vėsaitė.

Ji įsitikinusi, kad reikėtų pagerbti būtent Lietuvos motinas, kurios tremtyje sugebėjo išsaugoti savo vaikus. „Negaliu neprisiminti neseniai Anapilin iškeliavusios mūsų partijos bičiulio Vytenio Andriukaičio mamos, kuri nepaprastai sunkiomis sąlygomis užaugino net keturis sūnus. Manau, kad toks iškilus paminklas būtų deramas pagarbos ženklas visiems Lietuvos tremtiniams", - sako parlamentarė.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių