Lietuva ir Rusija tęsia derybas dėl kapaviečių priežiūros

Šią savaitę Lietuvos ir Rusijos pareigūnai dar kartą derino susitarimą dėl karių ir civilių karo bei represijų aukų kapaviečių, kuris, tikimasi, užtikrintų geresnę lietuvių kapinių Rusijoje priežiūrą.

Per derybas Vilniuje pareigūnai sutarė dėl kito susitikimo kitų metų pradžioje. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, siekiama, kad susitarimas būtų pasirašytas "artimiausiu metu".

Lietuvos pareigūnų teigimu, šalis siekia, kad kapų priežiūrai Lietuvoje ir Rusijoje turi būti skirtas vienodas dėmesys, o lietuvių kapinėse, esančiose įvairiose Rusijos vietose, turi būti užtikrinama derama pagarba mirusiesiems.

Lietuvos derybinę poziciją šiuo klausimu Lietuvos Vyriausybė patvirtino vasarą. Tuomet premjeras Andrius Kubilius sakė, kad Rusija galėtų skirti daugiau dėmesio jos teritorijoje esančių lietuvių tremtinių kapų priežiūrai.

Vyriausybės svarstytame projekte buvo kalbama apie informacijos apie Rusijos teritorijoje esančių tremtinių ir politinių kalinių kapų bei Lietuvoje esančių sovietinių karių ir Rusijos piliečių kapų kaupimą, šių kapaviečių tvarkymą, lankymo galimybes, palaikų perlaidojimo tvarką.

Rusijoje daugiausia palaidoti iš Lietuvos ištremti žmonės arba tų šalių lageriuose kalėję politiniai kaliniai.

1941 metų birželį Lietuvoje pradėtos masinės represijos, kurias vykdė Sovietų Sąjunga. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.

Daugelio represijų aukų kapavietės buvusiose SSRS šalyse yra apleistos. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) keletą metų iš eilės rengia specialias jaunimo ekspedicijas šioms kapinėms tvarkyti.


Šiame straipsnyje: kapavietėsLietuva-Rusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių