Lietuva inovacijų srityje atsidūrė tarp ES autsaiderių

Per krizės metus Lietuva inovacijų srityje atsidūrė prasčiausiai vertinamų Europos Sąjungos (ES) valstybių grupėje, rodo antradienį paskelbta Europos Komisijos ataskaita.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad jo vadovaujama Vyriausybė sieks pažangos šioje srityje.

Prasčiau nei Lietuva įvertintos tik dvi šalys – Latvija ir Bulgarija. Šios valstybės kartu su Rumunija vadinamos „kukliomis inovatorėmis“.

2011 metų ataskaita remiasi 2008-2010 metų duomenimis, kurie atspindi situaciją tyrimų ir inovacijų srityse.

Sudarant lentelę buvo vertinami valstybės žmogiškieji ištekliai – kvalifikuota ir išsilavinusi darbo jėga, situacija mokslinių tyrimų srityje, valstybės parama tyrimams ir inovacijai, taip pat atsižvelgta į verslo aktyvumą inovacijų srityje.

„Tie duomenys iš tiesų atspindi objektyvią situaciją, tačiau tie duomenys yra iki 2009 metų surinkti. Galima vertinti objektyviai – esame tikrai ne tarp pirmaujančių valstybių, galim pasiguosti, kad lenkiame Latviją (...) ir esame visiškai šalia kaimyninės Lenkijos“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Kubilius.

„Bet pažangai erdvės yra tikrai daug, todėl mūsų pastangos šitoje srityje po tokios ataskaitos tiktai gali būti dar labiau sustiprintos“, – kalbėjo ministras pirmininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime. Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti. Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas.

Kęstui

Kęstui portretas
207 straipsnis. Sistemingas raginimas arba kurstymas emigruoti Sistemingas raginimas arba kurstymas žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečius emigruoti į užsienį – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

PK

PK portretas
premjeras arba nesuvokia apie ką kalba, arba paprasčiausiai juokiasi iš inovatyvių Lietuvos gyventojų. Erdvės tobulėjimui, matai, yra daug, kadangi esame pačiame dugne. Džiaugiasi, kad lenkiame Latviją. Gėda! Inovacijos yra šiandieninės ekonomikos variklis, kuriantis aukščiausią pridėtinę vertę ir tik per inovacijas galima sukurti palankias ekonomines sąlygas, kurios iš esmės pagerintų ir bendrą makroekonominę šalies aplinką. vis dėlto inovacijoms būtina valstybės parama ar netgi, išsireiškiant griežčiau, nurodymas verslui jas remti ir skatinti. Trumpame laikotarpyje inovacijos neatsipirks ir jų rizikingumas itin aukštas, tačiau būtent inovacijomis grįstos ekonomikos - Skandinavija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, ta pati Estija iki kurios Lietuvai jau kaip iki mėnulio - klesti. Bet mums svarbiau taupyti iki begalybės, žlugdyti ekonomiką ir aiškinti, kokias erdves tobulėjimui turime. Lauk, po velnių, konservatorius. Nematau ir kitų partijų, suinteresuotų inovacijų skatinimu Lietuvoje, gal nebent Tvarka ir teisingumas, kuriems valstybės ekonominė padėtis svarbiau už pilnas kišenes
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių