Lietuva inovacijų srityje atsidūrė tarp ES autsaiderių

Per krizės metus Lietuva inovacijų srityje atsidūrė prasčiausiai vertinamų Europos Sąjungos (ES) valstybių grupėje, rodo antradienį paskelbta Europos Komisijos ataskaita.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad jo vadovaujama Vyriausybė sieks pažangos šioje srityje.

Prasčiau nei Lietuva įvertintos tik dvi šalys – Latvija ir Bulgarija. Šios valstybės kartu su Rumunija vadinamos „kukliomis inovatorėmis“.

2011 metų ataskaita remiasi 2008-2010 metų duomenimis, kurie atspindi situaciją tyrimų ir inovacijų srityse.

Sudarant lentelę buvo vertinami valstybės žmogiškieji ištekliai – kvalifikuota ir išsilavinusi darbo jėga, situacija mokslinių tyrimų srityje, valstybės parama tyrimams ir inovacijai, taip pat atsižvelgta į verslo aktyvumą inovacijų srityje.

„Tie duomenys iš tiesų atspindi objektyvią situaciją, tačiau tie duomenys yra iki 2009 metų surinkti. Galima vertinti objektyviai – esame tikrai ne tarp pirmaujančių valstybių, galim pasiguosti, kad lenkiame Latviją (...) ir esame visiškai šalia kaimyninės Lenkijos“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Kubilius.

„Bet pažangai erdvės yra tikrai daug, todėl mūsų pastangos šitoje srityje po tokios ataskaitos tiktai gali būti dar labiau sustiprintos“, – kalbėjo ministras pirmininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime. Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti. Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas.

Kęstui

Kęstui portretas
207 straipsnis. Sistemingas raginimas arba kurstymas emigruoti Sistemingas raginimas arba kurstymas žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečius emigruoti į užsienį – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

PK

PK portretas
premjeras arba nesuvokia apie ką kalba, arba paprasčiausiai juokiasi iš inovatyvių Lietuvos gyventojų. Erdvės tobulėjimui, matai, yra daug, kadangi esame pačiame dugne. Džiaugiasi, kad lenkiame Latviją. Gėda! Inovacijos yra šiandieninės ekonomikos variklis, kuriantis aukščiausią pridėtinę vertę ir tik per inovacijas galima sukurti palankias ekonomines sąlygas, kurios iš esmės pagerintų ir bendrą makroekonominę šalies aplinką. vis dėlto inovacijoms būtina valstybės parama ar netgi, išsireiškiant griežčiau, nurodymas verslui jas remti ir skatinti. Trumpame laikotarpyje inovacijos neatsipirks ir jų rizikingumas itin aukštas, tačiau būtent inovacijomis grįstos ekonomikos - Skandinavija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, ta pati Estija iki kurios Lietuvai jau kaip iki mėnulio - klesti. Bet mums svarbiau taupyti iki begalybės, žlugdyti ekonomiką ir aiškinti, kokias erdves tobulėjimui turime. Lauk, po velnių, konservatorius. Nematau ir kitų partijų, suinteresuotų inovacijų skatinimu Lietuvoje, gal nebent Tvarka ir teisingumas, kuriems valstybės ekonominė padėtis svarbiau už pilnas kišenes
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Miško auginimo specialistai po susitikimo liko nustebę
    Miško auginimo specialistai po susitikimo liko nustebę

    Trečiadienį Aplinkos ministerijos vadovybė į susitikimą dėl valstybinių miškų pertvarkos išsikvietė miško auginimo specialistų bendrijos vyr. miškininkus. Diskusija pavadintas susitikimas miško specialistams paliko ...

  • Lietuvos žiniasklaida be R. Sakadolskio
    Lietuvos žiniasklaida be R. Sakadolskio

    Šiomis dienomis sukanka metai, kai gyvename be žurnalisto Romo Sakadolskio. Ilgametis "Amerikos balso" darbuotojas, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, aktyviai įsitraukė į naujų standartų skiepijimą šalies žiniasklaidoje, jo nu...

  • Legendai nelemta grįžti
    Legendai nelemta grįžti

    Lygiai prieš 70 metų šalies patriotai ir užsienio lietuviai surinko įspūdingą sumą pinigų legendinės Lietuvos kunigaikščių poros Birutės ir Kęstučio paminklo statybai. Kelių aukštų namo dydžio skulptūra su pjedestal...

  • Reprezentaciniams festivaliams – daugiau lėšų
    Reprezentaciniams festivaliams – daugiau lėšų

    Nuo šiol reprezentaciniai miesto festivaliai galės pretenduoti į pastebimai didesnį finansavimą. Tikimasi, kad tai padės gerinti festivalių kokybę ir jų žinomumą. ...

    1
  • Į ministeriją suplaukė pasiūlymai dėl aukštojo mokslo reformos
    Į ministeriją suplaukė pasiūlymai dėl aukštojo mokslo reformos

    Švietimo ir mokslo ministerija iš suinteresuotų institucijų gavo pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Pagal juos, mažieji universitetai siekia išlikti savarankiški, o didieji siūlosi juos prisijungti....

    1
  • Kova lygioje vietoje: nesutariama dėl paminklo Lukiškių aikštėje
    Kova lygioje vietoje: nesutariama dėl paminklo Lukiškių aikštėje

    Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai bei Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojai kreipiasi į prezidentę, valdžios atstovus kviesdami palikti Lukiškių aikštę be pami...

    4
  • Universitetų jungimas: situacija – kol kas miglota
    Universitetų jungimas: situacija – kol kas miglota

    Aukštojo mokslo optimizacija būtina, tačiau valstybinės aukštosios mokyklos turi nuspręsti ar reforma vyks nuosekliai ir etapais, ar reikia greitos ir kardinalios pertvarkos – apie tai buvo kalbėta diskusijoje dėl valstybinių auk&sca...

    4
  • A. Veryga telkia specialistus kurti savižudybių prevencijos modelį
    A. Veryga telkia specialistus kurti savižudybių prevencijos modelį

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada, kad bus parengtas savižudybių prevencijos modelis, aiškiai nustatantis, kas ir kaip turi reaguoti į ketinimą nusižudyti ar į pačius savižudybių atvejus. ...

    2
  • Kauno skolos tirpsta kaip sniegas: per metus jos sumažėjo 11 mln. eurų
    Kauno skolos tirpsta kaip sniegas: per metus jos sumažėjo 11 mln. eurų

    Kaunas ir toliau sėkmingai vaduojasi iš įsisenėjusių skolų liūno. Per 2016 metus konsoliduota miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių skolų našta sumažėjo 11,4 mln. eurų – nuo 172,1 iki 160,67 mln. eurų, skelbia savi...

    25
  • Įvardijo, kur privalo pasitempti gynybą stiprinanti Lietuva
    Įvardijo, kur privalo pasitempti gynybą stiprinanti Lietuva

    Vienas svarbiausių dalykų, į kurį dar reikia atkreipti dėmesį daugiau investuojant į gynybą, yra žvalgyba. Taip LRT.lt sako ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis, vertindamas po politinių partijų susitarimo įvykusius įsigijimus, investicijas ir ...

Daugiau straipsnių