LiCS paliks koaliciją, neįteisinus tiesioginių merų rinkimų? (papildyta 14.55 val.)

Liberalcentristas pagrasino, kad jo partija svarstytų galimybę palikti valdančiąją koaliciją, jeigu jau 2011 metais nebūtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Pagrasino trauktis

Antradienį Seime pratęsus praėjusią savaitę prasidėjusias audringas diskusijas dėl tiesioginių merų rinkimų Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovas Žilvinas Šilgalis pareiškė, kad ši partija svarstytų galimybę pasitraukti iš aptrupėjusios valdančiosios koalicijos, jeigu tokie rinkimai nebūtų įteisinti.

„Aš dabar sakau ne Ž.Šilgalio, o partijos poziciją – mes partijoje svarstytume, ar likti koalicijoje, jeigu nebūtų įtvirtinti tiesioginiai merų rinkimai. Svarstytume, ar galime likti tokioje koalicijoje, kuri vieną sako, kitą rašo, trečią daro. Aš negąsdinu, aš tik konstatuoju“, - pareiškė politikas, šurmuliuojant nepatenkintai plenarinių posėdžių salei.

Ž.Šilgalis pabrėžė, kad liberalcentristams šis klausimas yra principinis: „Mums tai labai svarbi rinkiminė nuostata, kurią įrašėme vienu pirmųjų punktų į savo rinkimų programą“. Todėl esą LiCS nuolat nuosekliai pasisakė už tai, kad būtų paskubėta įtvirtinti konstitucinę normą dėl tiesioginių merų rinkimų. Ši partija siekia, kad jau po nepilnų metų vykstant eiliniams savivaldos rinkimams būtų tiesiogiai balsuojama ir dėl merų.

Ž.Šilgalis yra 7 narius vienijančios valdančiosios LiCS frakcijos narys. Jis jau anksčiau grasino palikti ir frakciją, ir valdančiąją koaliciją, taip sugriaudamas jos turimą daugumą Seime, tačiau šių grasinimų neįvykdė.

Šiuo metu koalicija turi tik 70 balsų Seime iš 141, tačiau ir bendradarbiavimo sutartį su trimis opoziciniais valstiečių liaudininkų atstovais. Todėl pasitraukus bent vienai frakcijai, koalicija greičiausiai sugriūtų.

Nenori kalbėti ultimatumais

Vėliau diskusijoje kalbėjęs kitas LiCS atstovas Vytautas Bogušis nepatvirtino grasinimų, kad liberalcentristai trauktųsi iš koalicijos. Tačiau jis pabrėžė, kad tiesioginių merų rinkimų klausimas yra svarbus šiai partijai. „Absoliuti tiesa, kad mums labai rūpi tiesioginiai merų rinkimai. Mes savo programoje įsipareigojome, kad tokie rinkimai įvyktų jau 2011 metais“, - sakė jis.

Bet V.Bogušis, portalui komentuodamas Ž.Šilgalio pareiškimą, tvirtino nemanąs, kad šiuo klausimu reikėtų kalbėti ultimatyviai. „Tikrai nenorėčiau nei ko nors smerkti, nei barti, bet manau, kad laikas būtų atprasti kalbėti ultimatumais. Taip, mums tas klausimas svarbus, principinis, bet negalime ir neturime grasinti kitiems koalicijos partneriams, kurie irgi turi savų principinių nuostatų“, - kalbėjo politikas.

V.Bogušis pabrėžė, kad laiko Konstitucijai ir įstatymams pakeisti liko labai nedaug. Todėl jis paragino, kad jau kitą savaitę Seimas antrą kartą balsuotų dėl Konstitucijos pataisos, kuri numato tiesioginius merų rinkimus. Dėl šios pataisos pirmą kartą Seime balsuota dar 2007 metais, tačiau vėliau politikai susiginčijo, kokius įgaliojimus privalo turėti tiesiogiai išrinktas meras.

Pagal kartą jau balsuotą Konstitucijos pataisą tiesiogiai išrinktas meras tampa savivaldybės tarybos pirmininku, atstovaujamosios valdžios galva, vietinės vykdomosios valdžios prižiūrėtoju, tačiau ne jos formuotoju. Vis dėlto, nemenka dalis parlamentarų pasisako už tai, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų ne atstovaujamosios, bet vykdomosios valdžios galva, panašiai, kaip dabar yra administracijos direktorius, tik su gerokai platesniais įgaliojimais.

Grįžtų 1990-ieji?

Antradienį Seimas diskutavo dėl pasiūlymo savo nutarimu patvirtinti modelį, pagal kurį tiesiogiai išrinktas meras būtų vykdomosios valdžios galva. Tai pareikalautų rengti naują Konstitucijos pataisą ir balsuoti dėl jos du kartus, kaskart surenkant ne mažiau kaip po 94 Seimo narių balsus.

Diskusijos ir balsavimas dėl nutarimo parodė, kad Seimas neranda plataus sutarimo, koks turėtų būti tiesiogiai išrinktas meras. „Rinkėjai mato, kad tiesioginiai merų rinkimai bus greičiausiai dar vienas eilinis politinis prisvilęs blynas“, - sakė socialdemokratas Edmundas Jonyla.

Jo nuomone, mero pavertimas vykdomąja valdžia grąžintų Lietuvą į 1990-1995 metų situaciją, kai daugelyje savivaldybių konfliktavo vykdomosios valdžios vadovai merai ir tarybų išrinkti pirmininkai.

Todėl E.Jonyla bei kiti socialdemokratai parėmė liberalcentristų siūlymą galutinai priimti sykį jau balsuotą Konstitucijos pataisą, kuri įtvirtintų merą kaip atstovaujamosios valdžios vadovą.

Konservatoriai – už kitokį modelį

Tačiau valdantieji konservatoriai priešinasi socialdemokratams, liberalcentristams ir juos remiantiems Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovams. „Jų siūlomas modelis yra dar blogesnis, nei turime dabar. Tikrai nereikia priiminėti įstatymų, kurie tik pablogintų situaciją“, - kalbėjo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Saulius Stoma.

Jam antrino Liudvikas Sabutis: „Jeigu norime, kad meras būtų reali savivaldos įstaigos galva, biudžeto tvarkytojas, turime jam suteikti papildomus įgaliojimus. Aš už tą Konstitucijos pataisą, kuri jau kartą buvo balsuota, nebalsuosiu“. Tą patį pasakė ir kitas konservatorius Rimantas Dagys.

O Saulius Pečeliūnas išvadino melagiais tuos, kurie remia kartą jau balsuotą Konstitucijos pataisą dėl tiesiogiai išrinkto mero įtvirtinimo tarybos pirmininko poste. „Toks tiesiogiai išrinktas meras galės tik tris dalykus – turėti savo kabinetą, nešioti ženklelį ir kalbėti mitinguose. Viskas. Tai bus tik pataikavimas rinkėjui, o iš tikrųjų jo apgavystė, nes rinkėjai nori tikro mero su tikrais įgaliojimais, o ne simbolio“, - pabrėžė S.Pečeliūnas.

Socialdemokratas Bronius Bradauskas piktinosi, esą konservatoriai iš tikrųjų nenori tiesiogiai renkamo mero, todėl ir nepasisako už greičiausią jo įteisinimą, tai yra antrąjį balsavimą dėl jau kartą balsuotos Konstitucijos pataisos. „Mes turime tiesiai, aiškiai pasakyti, norime tiesioginių rinkimų ar ne. O tai dabar išsirengiam nuogi, užsidedam figos lapą ten, kur reikia, ir galvojam, kad niekas nieko nesupranta. Supranta, dar ir kaip supranta! Visi mato, kad tokia savo pozicija konservatoriai demonstruoja nenorintys jokių tiesioginių merų rinkimų“, - sakė socialdemokratas.

Iniciatyvos raginama imtis Seimo vadovė

Po karšto diskusijos, kurioje kalbėjo dar keliolika skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, balsuota, ar pritarti nutarimui, kuris numato įgyvendinti mero – vykdomosios valdžios galvos modelį. Vos vieno balso skirtumu – 53 iš 107 balsavus už nutarimą, 28 prieš ir 26 susilaikius, nutarimo projektui nepritarta ir jis grąžintas Vyriausybei tobulinti.

Liberalcentristas Algis Čaplikas pasidžiaugė, kad tokie balsavimo rezultatai leidžia jau kitą arba dar kitą savaitę antrą kartą balsuoti dėl jau parengtos ir sykį balsuotos Konstitucijos pataisos.

Tačiau Tėvynės sąjungos atstovai su tuo nesutiko. „Šis balsavimas verčia konsultuotis ir tartis toliau. Todėl nepritariu, kad tučtuojau balsuotume antrą kartą dėl tos pačios pataisos. Reikia dar pasikalbėti ir pasikonsultuoti“, - sakė konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

„Balsavimas parodė tik tai, kad sutarimo nėra, nes balsų Konstitucijos pataisai reikia daug. Vadinasi, reikia ieškoti naujos išeities, nes turbūt antrasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos bus lygiai toks pats arba labai panašus, kokį turėjome tik ką. Ir tuomet ta pataisa bus paprasčiausiai atmesta ir tikrai turėsime pamiršti galimybes 2011 metais tiesiogiai rinkti merus“, - teigė L.Sabutis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė paraginta visas parlamento politines partijas susodinti už vieno stalo ir per dvi savaites rasti sutarimą, kaip elgtis toliau: ar teikti antrajam balsavimui Konstitucijos pataisą dėl tiesiogiai renkamo mero – tarybos pirmininko, ar ieškoti kitokių kompromisinių sprendimų, ar galutinai konstatuoti, kad 2011 metais merai tikrai nebus renkami tiesiogiai., o diskusijos dėl to bus tęsiamos iki kitų eilinių savivaldos rinkimų 2015-aisiais.