Lėšų biudžetui ieškos valstybinėse įstaigose

Vyriausybė trūkstamų biudžeto pinigų bandys išspausti iš valstybinių įmonių ir kito komercinio turto, kuris dabar naudos beveik neatneša.

Ekspertai tokį žingsnį sveikina, tačiau teigia, kad reformos galėjo būti daromos ir anksčiau, praneša LTV „Panorama“.

Nepavykus per naujus mokesčius gauti daugiau pajamų biudžeto skylėms lopyti, Vyriausybė žvilgsnį kreipia į valstybines įmones. Esą jos galėtų būti tie aitvarai, kurie neštų turtus į pustuštį valstybės iždą.

Vyriausybės analizė rodo, kad valstybė dabar valdo įmonių, miškų, ir kito turto už daugiau nei 17 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai Europoje valstybinio turto grąža energetikos, transporto, nekilnojamojo turto sektoriuose svyruoja tarp 8–15 procentų. Tačiau Lietuvoje padėtis gerokai liūdnesnė.

„Šiai dienai iš valstybės valdomo turto per praėjusį dvidešimtmetį paprasta Lietuvos žmogus nieko negauna, į valstybės biudžetą lėšos beveik nekeliauja. Jeigu pažiūrėti, kiek uždirba įmonės Lietuvoje ir Švedijoje, tai pastarojoj uždirba šimtą kartų daugiau“, – teigia ūkio ministras Dainius Kreivys.

Jis skaičiuoja, kad efektyviau valdant valstybės turtą, papildomai būtų galima gauti iki 1,5 mln. litų turto grąžą kasmet arba po 750 litų kiekvienam suaugusiam gyventojui.

Todėl siekdama iš valstybinio turto gauti daugiau pinigų Vyriausybė iš valstybinių įmonių sako reikalausianti kur kas didesnio skaidrumo ir dažnesnių ataskaitų. Vėliau norima įmonėms suformuluoti aiškius veiklos tikslus – uždirbti pelno, mokėti dividendus ir panašiai.

Ekspertai teigia, kad efektyvesniam valdymui trukdo ir politinės įtakos valstybiniam turtui, nes pavyzdžiui dabar stambių valstybinių įmonių valdybose sėdi ministerijų atstovai, nebūtinai profesionaliai suvokiantys verslo principus.

„Natūralu, jeigu yra uždara sistemą ir valstybę atstovauja glaudžia susiję žmonės, ministerijų klerkai, ilgainiui jie pradeda tarnauti ne visuomenės, o klano interesams“, – mano Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.

„Reikia padaryti viską, kad tokios įmonės veiktų kaip ūkiniai, o ne kaip politiniai subjektai. Iki šiol mes paveldėjome situaciją, nes tokios įmonės valdomos kaip socialistinis turtas, suteikiant ir daug galimybių politiškai įtakoti tą valdymą, o socialistinis turtas labai dažnai buvo valdomas socialistiškai“, – sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Ekspertai sveikina, tokį Vyriausybės pasiryžimą, tačiau teigia, kad reformų Vyriausybė galėjo imtis kur kas anksčiau. Esą delsimas neefektyviai valdant kasdien krauna nuostolius.

„ Esu rašęs apie „Lietuvos geležinkelių“ padėtį. Keleiviu vežiojimui šita įmonė išleidžia 150 mln. litų daugiau nei tą paslaugą vertina visuomenė. Tai čia akivaizdžiausias išteklių švaistymo pavyzdys. Reiktų tiesiog nustoti vežioti keleiviu,s grybautojus traukiniais“, – sako R. Kuodis.  

Vyriausybė detalesnį planą, kaip bus keičiamas valstybės turto valdymas, žada pateikti kitą savaitę.


Šiame straipsnyje: biudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių