Lenkijos lietuviai: neaišku, kas bus su lietuviškomis mokyklomis

Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) vicepirmininkas Petras Maksimavičius teigia, kad Lenkija išgalėtų išlaikyti lietuviškas mokyklas, jei nestokotų politinės valios. Tačiau Lenkijos pusei nenumatant kitąmet didinti finansavimo, jo vertinimu, trijų mokyklų kitų metų veiklos perspektyva yra visiškai neaiški.

„Tų lėšų, kurios gaunamos iš Varšuvos tiesiogiai, nepakanka, jos padengia apie 60 proc. visų išlaidų. Taip yra daug metų, tačiau anksčiau savivaldybė atsisakydavo įvairių investicinių projektų, kelių tiesimo ir taip toliau, todėl sugebėdavo išsiversti. Situaciją blogina tai, kad Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupių susitikimuose paaiškėjo, kad Lenkija svarsto padidinti mokyklų finansavimą, bet tik nuo 2013 metų. Kas bus ateinančiais 2012 metais, yra visiškai neaišku“, - BNS sakė P.Maksimavičius, penktadienį dalyvavęs Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdyje Vyriausybėje.

Šiemet lėšų stokojančioms lietuviškoms mokykloms Lenkijoje Lietuvos vyriausybė numatė skirti 350 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo. P.Maksimavičiaus žiniomis, sudėtingiausia situacija yra Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinėse mokyklose.

„Aš manau, kad tiesiog trūksta geros valios, kadangi kalbame apie trijų mažyčių mokyklėlių išlaikymą, tai net jei mokinio krepšelio pakelti negalima, tai tokia valstybė tikrai turi įvairių rezervo fondų, net ir regioninė administracija Lenkijoje - vaivadijos - turi pakankamus biudžetus, kad paremtų. Kalbame ne apie šimtą mokyklų, tai tos sumos tikrai nėra didelės - jeigu Lietuva sugeba iš tiesų gelbėdama tas mokyklas Vyriausybės sprendimu skirti 300 ar 400 tūkst. litų, tai kodėl Lenkija turėtų nesugebėti?“, - svarstė LLB vicepirmininkas.

„Aš manau, kad tai yra savotiškas spaudimas Lietuvos pusei, kad ką nors pasiektų Lietuvos lenkų švietimo klausimu. Aš kitaip negaliu paaiškinti - 40 mln. gyventojų valstybei suma trims mažoms mokyklėlėms tikrai yra pakeliama. Pakanka vieno sprendimo, nereikia net biudžeto persvarstyti“, - pridūrė jis.

P.Maksimavičius, dalyvavęs ketvirtajame Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų susitikime Augustave, sakė abejojantis, ar joje galima pasiekti rezultatų, nors sakė manantis, kad ekspertų grupių įkūrimas buvo geras žingsnis, nes taip sumažintos kai kurios įtampos.

„Bet dėl rezultatų aš labai abejoju, stebėjęs tai, kas vyko būtent Augustave. Manau, kad Lietuvos ŠMM ekspertai buvo pasiruošę, labai paprastai, aiškiai, dalykiškai išdėstė, atsakė į visus klausimus, tačiau, kad būtų susitarimas, reikalinga ir antroji pusė. Iš tiesų Lenkijos delegacijos pusėje tos geros valios nemačiau ir net stebėjomės, kaip jų nuomonė kito posėdžio metu. Posėdis iš tiesų vyko labai ramiai ir dalykiškai, tačiau po to paaiškėjo, kad Lenkijos pusė nesutinka su galutinėmis išvadomis, jie toliau laikosi nuomonės, kad reikia keisti Lietuvos švietimo įstatymą“, - pasakojo jis.

„Dėl Lenkijos lietuvių irgi negavome nė vieno atsakymo, kada mūsų padėtis gali pagerėti - galbūt 2013 metais, galbūt vadovėliai bus leidžiami, bet čia vien tik pažadai, jokių konkrečių dalykų“, - teigė LLB atstovas.

Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje buvo uždaryta pusė lietuviškų mokyklų. Dėl lėšų trūkumo buvo svarstoma galimybė uždaryti dar kelias.
Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - šiaurės rytuose.


Šiame straipsnyje: Lenkaišvietimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

o

o portretas
lenkai verkia kad jiems LIETUVOJE negerai.Pamiršo apie lietuvius Lenkijoje.

spyglys

spyglys portretas
Reikėtų Lenkijos lietuvių mokyklas finansuoti iš Lietuvos lenkų mokyklų biudžetui skiriamų lėšų.Kuo lenkiška pusė labiau mažins lietuvių biudžetą,tuo daugiau pinigų bus skiriama iš lenkų biudžeto Lietuvoje.Taigi bendras balansas bus tas pats.Gal tada lenkiška pusė susimastys.Be to skaičiau informaciją,kad lenkai papildomai finansuoja savo mokyklas Lietuvoje.Ar tik ne Lenkijos lietuvių biudžeto sąskaita???

tik

tik portretas
vyriausybės staigus ir bekompromisinis įsikišimas gali palengvinti lietuvių dalią lenkų okupuotose lietuviškose žemėse. O lietuviai Lietuvoje privalo rengti demonstracijas, akcijas, palaikančias tautiečius. Tie lenkiūkščiai Lietuvoje išsidarinėja kaip nori, ir dar mes turime aiškintis Europai, kas čia tiems tuteišiams nepatinka.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių