Laisvės nuo mokesčių dienos teks palaukti

Taip ilgai dirbti valstybei dar neteko per visą šalies istoriją. Rekordiškai nutolusi laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateina 12 dienų vėliau nei pernai. Tam, kad išlaikytų besiplečiantį valstybės aparatą vidutinis Lietuvos pilietis turės dirbti 151 dieną, tvirtina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijaus Šimašius.

Laisvės nuo mokesčių diena - tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Tai santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Mokesčių našta skaičiuojama visas mokestines pajamas dalijant iš grynojo nacionalinio produkto. Grynasis nacionalinis produktas - tai bendrasis vidaus produktas, atėmus grynųjų pajamų balansą ir kapitalo susidėvėjimą, kurie sumažina sukurto produkto vertę.

Pasak R.Šimašiaus, daugiau nei pusantro šimto dienų valstybei dirbame dėl kelių priežasčių. Laisvės nuo mokesčių dienos nutolimą lėmė net 26 procentais šoktelėjusi mokesčių našta dėl išaugusios infliacijos, nuo kovo mėnesio padidinti akcizai alkoholiui ir tabakui. Grynasis nacionalinis produktas augs mažiau nei mokesčių našta - 16,5 procento. Lėtesnį augimą lems valdžios padidintas šventinių dienų sąrašas, nominalia suma didėjantis kapitalo susidėvėjimas, bei augantis neigiamas grynųjų pajamų balansas.

Prognozuojama, kad šiais metais mokesčių našta pasieks 40,9 proc. nuo grynojo nacionalinio produkto. Išaugo visos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo fondo įplaukas, mokestinės pajamos. Didžiausią (36,5 proc.) mokestinių pajamų augimą pajus Valstybinio socialinio draudimo fondas.

Dabartinė Vyriausybė jau yra įgyvendinusi kone visas su mokesčių sistemos pakeitimais susijusias ir programoje numatytas priemones, tačiau iš valdžios atstovų dažnai pasigirsta naujų pasiūlymų gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės ir kitų mokesčių srityse.

Štai kaip pasiskirsto šių metų nacionalinio biudžeto išlaidos, vidutiniškai tenkančios vienam Lietuvos gyventojui (skaičiuota pagal Vyriausybės Seimui pateiktą biudžeto projektą):

Bendroms valstybės paslaugoms - 1610 Lt

Ekonomikai - 2107 Lt

Gynybai - 447 Lt

Viešajai tvarkai palaikyti - 729 Lt

Aplinkos apsaugai - 444 Lt

Poilsiui, kultūrai ir religijai -  325 Lt

Švietimui - 1701 Lt

Socialinei apsaugai - 1029 Lt

Sveikatos apsaugai - 504 Lt

Būstui ir komunaliniam ūkiui - 94 Lt

Iš viso - 8991 Lt.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Laisvės nuo mokesčių dieną pradėjo skaičiuoti 1993 metais. Nuo tada ji gana sparčiai tolo, o po 1998 metų mokesčių naštos augimo tempas sulėtėjo. Nors 2005 metais mokesčių diena priartėjo (iki gegužės 5-osios), trejus pastaruosius metus ji vėl tolsta.