Kurtieji išsikviesti pagalbos vis dar negali

Užpultiems gatvėje, patekusiems į avariją ar gaisrą kurtiems ir nebyliems žmonėms belieka tikėtis, kad arti bus kitų žmonių, galinčių jiems iškviesti greitąją ar ugniagesių pagalbą. Nes pagalbos telefonas 112 kol kas neįgaliųjų pagalbos šauksmui nepasiekiamas. Kurtieji sako, nei didelių lėšų, nei išradinėti dviračio nereikėtų, tik noro esamą techninę bazę patobulinti.

Kas trečias pakeltas skambutis pagalbos telefonu 112 yra „tylusis“, kai skambinantysis nekalba. Pagalbos centro darbuotojų teigimu, kol kas neįmanoma patikrinti, kiek iš jų yra kurčių ar nebylių žmonių bandymai kviestis pagalbą, o kiek – tyčiniai skambučiai.

„Būna, kad paskambina žmogus, jis dalyvauja muštynėse, girdisi balsai, šauksmai. Tai į tokius skambučius reaguojame. Bet jei yra visai tylus skambutis, tai nereaguojame, nes jei reaguotume, mes tiesiog sustabdytume galimybę kitiems žmonėms, kurie skambina į 112, prisiskambinti“, – teigė Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas.

Kurčiųjų draugijos užsakytas tyrimas rodo, kad 40 tūkst. kurčių ir nebylių žmonių išsikviesti pagalbą telefonu Lietuvoje yra neįmanoma. Bendrosios pagalbos centras SMS žinučių – kaip įprasta užsienio šalyse – kol kas nepriima.

Klausos negalią turinti mergina pasakoja, kad jiems vienintelė išeitis ištikus nelaimei – tikėtis, kad aplink bus kitų žmonių.

„Tai yra didelė problema, nes yra taip, kad ir tėvai, ir vaikai yra kurtieji. Ir nelaimės atveju padėti gali tik kaimynai. Bet jei jie miega ar neatidaro durų, mes tos pagalbos nesulaukiam“, – sako Laura Valytė.

Kurčiųjų draugija prašo artimiausiu metu techninę bazę   pritaikyti ir neįgaliųjų pagalbos šauksmui.

Pagal kai kurių šalių naudojamą modelį, nekalbantys ir negirdintys žmonės pirmiausiai Bendrosios pagalbos centre turėtų užregistruoti savo mobiliuosius telefonus.

„Tai būtų skambučio metu. Kai kurčiasis skambina ir nekalba, skambučio metu operatorius inicijuoja bendravimą tekstu. Skambutis nenutrūksta, bet jis vyksta ne balsu, o tekstu. Operatorius klausia, kas atsitiko, kurčiasis atsako“, – aiškino Kurčiųjų draugijos vicepirmininkė Svetlana Litvinaitė.

Pirminiais skaičiavimais, tam reikėtų 1,5 mln. litų.

Tačiau Bendrojo pagalbos centro vadovai pripažįsta, kad pirmiausiai būtina išplėsti paties 112 pagalbos telefono veikimo zoną, nes kol kas prisiskambinti juo gali tik Vilniaus, Trakų ir Širvintų rajonų gyventojai. Ir tik tuomet jį tobulinti, kad galėtų susisiekti ir neįgalieji.