Kultūros įstaigos ragina keisti viešųjų pirkimų tvarką

Kultūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos ragina valdžią keisti viešųjų pirkimų tvarką, kurią, anot jų, šiuo metu labai sudėtinga įgyvendinti ir kuri tampa „minų lauku“.

Kultūrininkai ir nevyriausybininkai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad mažą apyvartą turinčios organizacijos, vykdydamos nedidelius pirkimus, pavyzdžiui, straipsnių, apkraunamos didele biurokratine našta, lygiaverte didelių įstaigų ir ministerijų naštai. Taip pat, anot jų, ši tvarka netinka perkant konkrečių autorių paslaugas.

„DNR kodas viešųjų pirkimų būdu neperkamas“, - sakė Menų spaustuvės direktorius Audronis Imbrasas.

Pasak jo ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės, ši tvarka niekur kitur nevykdoma taip griežtai kaip Lietuvoje - ji esą nelogiška ir imituojama siekiant užtikrinti ne efektyvius pirkimus, o „popierinį teisėtumą“.

„Kiekvienas autorius ir atlikėjas yra tikrai unikalus, ir jei Lukas Geniušas geriausiai atlieka F.Šopeno preliudus, nekviesime ir neapklausinėsime kitų ir tokiu būdu mes tik imituojame visą tą veiklą, visus tuos pirkimus. Kaip biudžetinė įstaiga, ministerijai prieš metus turiu pateikti tikslią kūrybinę programą su visomis pavardėmis. Aš ją pateikiu, bet atėjus laikui, vis tiek tuos pačius atlikėjus dar kažkaip perku“, - kalbėjo R.Prusevičienė.

„Nežinau šalies Europos Sąjungoje, nei pasaulyje, kur nevyriausybinėms, bent jau kultūros, organizacijoms tokia tvarka būtų taikoma. Jei sako kas nors sako, ministerija, kad tai yra ES direktyva - tai yra netiesa, tokios direktyvos nėra. Lietuvai yra pritaikyta griežčiausiais iš rekomenduotų variantų, kurio nėra niekur kitur“, - sakė A.Imbrasas.

Anot jo, Viešųjų pirkimų įstatymas nedidelės vertės pirkimų atveju tinka tik tuo atveju, jei perkamas „nesudėtingas, gana standartinių prekių rinkinys“ arba kai jį vykdo didelė biudžetinė organizacija, turinti šią funkciją vykdantį skyrių.

„Visi kiti atvejai  - arba dabartinis įstatymas prieštarauja logikai, arba dabartiniams įstatymams arba jų logikai, arba jo tiesiog neįmanoma laikytis. Tada kiekvienas vadovas turi rinktis - arba nupirkti kokybišką pirkimą, ar užpildyti teisingai popierius. Ir tada po dvejų metų atėję tikrintojai - Valstybės kontrolės arba Viešųjų pirkimų taryba, - be abejo, randa daug pažeidimų ir surašo raportus“, - kalbėjo A.Imbrasas.

„Viešųjų pirkimų sistemą reikia pakeisti. Lietuvos valstybės biudžeto lėšas yra šešis kartus sunkiau įsisavinti arba panaudoti vardan tų popierių nei tiesiogiai gaunamas lėšas iš ES bendrojo biudžeto. Briuseliniai pinigai kažkodėl lengviau įsisavinami be popierių ir jie orientuoti į rezultatą, Lietuvoje rezultatų niekas nevertina. Lietuvoje valstybės institucijos, kurios prižiūri viešuosius pirkimus, labiau vertina, ar tvarkingai sutvarkyti popieriai“, - teigė Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

Anot nevyriausybininkų ir kultūrininikų, šios sistemos ydingumą atskleidė tai, kad norima nuo Viešųjų pirkimų įstatymo laikymosi atleisti politines partijas. Seime inicijuojamos tai numatančios Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos.

„Jei visos politinės partijos, visos jėgos jungiasi dėl to pakeitimo, kad politinės partijos nebūtų tame lauke, tada mes sakome, kas yra blogai su tuo įstatymu, kad jūs negalite būti tame įstatyme? Realiai, reiškia, reikia keisti pačią sistemą bent jau su mažais pirkimais - iki 100 tūkstančių“, - teigė M.Žaltauskas.

Meno kūrėjų asociacija ir kiti kultūros atstovai jai kreipėsi į valdžios įstaigas, atkreipdami dėmesį į šią trejus metus egzistuojančią problemą - raštai išsiųsti Seimui, Vyriausybei, Prezidentūrai. Jie žada kalbėtis ir su partijomis, nori su jomis kurti darbo grupę viešųjų prikimų tvarkai keisti.

„Sieksime kartu su politinėmis partijomis ir atsakingomis institucijomis turėti darbo grupę ir suderinti tą klausimą, kad galbūt pasižiūrėkime su tais viešaisiais pirkimais, galbūt ten yra sistema dėl sistemos, o ne sistema, kaip efektyviai už mažiausią kainą nupirkti geriausią rezultatą“, - sakė M.Žaltauskas.