Kultūra sunkiai pasiekia buvusius emigrantus, skurdžiai ir atokiai gyvenančius žmones bei vyrus

Iš emigracijos į Lietuvą sugrįžę gyventojai, skurdą slėpti linkę išsilavinę piliečiai, atokiuose rajonuose gyvenantys žmonės ir dauguma šalies vyrų yra išskiriamos kaip naujai atsiradusios kultūriniame gyvenime nedalyvaujančios visuomenės grupės.

Tokią nuomonę Vilniuje ketvirtadienį vykstančiame kultūriniame forume "Eurocities" išsakė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas Arūnas Bėkšta, kuris moderavo diskusiją apie vietos kultūros institucijų vaidmenį formuojant platesnį kultūros prieinamumą.

Jo teigimu, be tradiciškai aptariamų vaikų, jaunimo, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų ar mažumų, išsiskiria ir keletas naujų visuomenės grupių, ties kuriomis savo veiklą turėtų sutelkti kultūrinį gyvenimą kuruojančios institucijos.

Pasak A.Bėkštos, tai - iš emigracijos į Lietuvą grįžtantys ir iš naujo čia prisitaikyti turintys gyventojai bei jų vaikai. Taip pat piliečiai, kurie pageidauja dalyvauti kultūriniame visuomenės gyvenime, tačiau slepia, jog neturi tam reikalingų lėšų.

"Mes kalbame taip pat apie žmones, slepiančius skurdą, kurie norėtų dalyvauti kultūriniame gyvenime, bet jie neturi resursų ir niekuomet nepasakys, jog jų neturi. Paprastai, tai gana išsilavinę gyventojai," - aiškino Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas.

"Taip pat aptinkame naują grupę - tai vyrai. Daugumoje kultūrinių veiklų aktyvios moterys, tuo metu vyrai - nedalyvauja. (...) Tai iššūkis mūsų institucijoms," - tvirtino A.Bėkšta.

Kaip dar vieną mažesnes galimybes kultūriniame gyvenime dalyvauti turinčią grupę A.Bėkšta išskyrė atokių rajonų gyventojus, kurie neretai neturi galimybių nuvykti į kultūros renginį.

"Taip pat žmonės, gyvenantys atokiuose rajonuose, paprastai neturintys galimybių atvykti į centrą dalyvauti įvairiuose kultūrinėse veiklose. Todėl labai svarbu kultūros institucijoms nuvykti ten," - sakė diskusijos moderatorius.

Vis dėlto ekonominio sunkmečio metu, randantis vis daugiau nuo kultūrinio gyvenimo atskirtų grupių, tuo pačiu mažėja lėšų, kuriomis būtų galima padengti jų įtraukimui reikalingus kaštus. Todėl išeitimi, A.Bėkštos manymu, tampa skirtingų institucijų ir sektorių bendradarbiavimas bei išlaidų pasidalijimas.

"Kalbėjome apie kompleksiškumą - kultūrą, švietimą, socialinę apsaugą (...) svarbu peržengti atskirų sektorių sienas. (...) Atskiruose sektoriuose tikslai nebus pasiekti, jei nebus dalinamasi kaštais," - tvirtino A.Bėkšta.

Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidento teigimu, lygiai taip pat svarbu tai, kad visuomenės įtraukimu į kultūrinį gyvenimą besirūpinančios institucijos nepamirštų kultūros kokybės klausimų.

"Tai gražu, socialinė įtrauktis yra gerai, bet prašau nepamiršti turinio - neturėtume prarasti kultūrinių įvykių kokybės. Ne tik linksminti ir įtraukti juos (skirtingas visuomenės grupes - BNS), bet taip pat nešti tam tikrą žinutę, kultūrą," - sakė A.Bėkšta.

Nuo trečiadienio Vilniuje vyksta tarptautinis kultūrinis forumas, kuriame apie kultūros indėlį kovojant su skurdu diskutuoja 34 miestų atstovai.

Į skirtingas darbo grupes išsiskirstę svečiai diskutuoja apie multikultūriškumo reikšmę šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime, jaunimo dalyvavimą kultūrinėje veikloje, kultūrinį gyvenimą apleistuose miesto rajonuose bei vietos kultūros institucijų vaidmenį.

Vilniaus miesto savivaldybė 130 Europos didžiųjų miestų vienijančios asociacijos "Eurocities" narė yra nuo 1997-ųjų.


Šiame straipsnyje: kultūrakultūrinis gyvenimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių