Kraujo donorystės centro reikalaujama grąžinti 660 tūkst. litų

Iš perdirbtą kraujo plazmą ir jos tarpinius produktus pardavusio Kraujo donorystės centro reikalaujama į Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą grąžinti 660 tūkst. litų.

Sveikatos apsaugos viceministrė antradienį dviejų Seimo komitetų posėdyje sakė, kad tokį sprendimą jau priėmė pirmosios instancijos teismas, tokį žingsnį žengti ragina ir Nacionalinės aprūpinimu krauju sistemos auditą atlikusios Valstybės kontrolieriaus įstaigos auditoriai.

"Rekomendavome nustatyti 2006-2008 metais PSDF lėšomis apmokėtos plazmos išlaidas, kuri buvo parduota ar jos perdirbimo tarpiniai produktai buvo parduoti. Taigi tos lėšos, kurios buvo panaudotos plazmos paruošimui, būtų įvertintos ir grąžintos į PSDF", - teigė Seime Nacionalinė aprūpinimu krauju sistemos auditą pristačiusi Valstybės kontrolieriaus įstaigos pavaduotoja Nijolė Mickuvienė.

Pasak bendrame Audito ir Sveikatos reikalų komitete dalyvavusios Sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpienės, Valstybinė ligonių kasa (VLK) jau yra paskaičiavusi, kad Kauno kraujo donorystės centras į PSDF biudžetą turėtų grąžinti 660 tūkst. litų.

"Ligonių kasa yra nustačiusi, kad Kraujo donorystės centras Kaune turėtų sugrąžinti 660 tūkst. litų į PSDF. Ir VLK kreipėsi į teismą, pirmos instancijos teismą jau yra laimėjusi", - kalbėjo viceministrė.

Tačiau, pasak J.Kumpienės, dar nesibaigė terminas, kai šis teismo sprendimas gali būti apskųstas.

Pasak audito išvadas pristačiusios N.Mickuvienės, Kauno kraujo donorystės paslaugas teikianti įmonė vykdė kraujo plazmos ir jos perdirbimo produktų pardavimą. Kraujo plazmą 2006-2008 metais pardavinėjo ir Nacionalinis kraujo centras.

"2007 - 2008 metais kraujo donorystės įstaigos, pardavusios plazmą ar jos perdirbimo tarpinius produktus, uždirbo pajamų, kurių panaudojimas nereglamentuotas ir nekontroliuojamas. Auditorių nuomone, kraujo donorystės įstaigos, pardavusios šviežiai šaldytą plazmą ir / ar jos perdirbimo tarpinius produktus, PSDF biudžeto lėšas, panaudotas jos ruošimo sąnaudoms ir išdavimui apmokėti, turėtų grąžinti į PSDF biudžetą, nors teisės aktuose nenumatyta", - rašoma auditorių pateiktose išvadose.

Nacionalinė aprūpinimu krauju sistemos auditą atlikusi Valstybės kontrolieriaus įstaiga Seimo komitetų posėdyje taip pat išsakė priekaištus lėšų administravimui, kraujo plazmos išvežimo iš šalies kontrolei bei teisiniam reglamentavimui.

Auditorių ataskaitą išklausę Seimo Audito ir Sveikatos reikalų komitetai sprendimą dėl pritarimo nusprendė atidėti iki kito posėdžio.

"Plazmos išvežimo iš šalies reglamentavimas nepakankamas, nes nenustatyta, kokie, kiek ir kada kraujo preparatai turi būti parvežti (grąžinti) į Lietuvą. Tai sudarė prielaidas plazmos perdirbimą vykdyti nerezultatyviai ir neefektyviai" , -rašoma pateiktose audito išvadose.

Anot N.Mickuvienės, 2006-2008 metais iš Lietuvos išvežtos 42 tonos, arba du trečdaliai gydymui nepanaudotos šalies šviežiai šaldytos plazmos. Vis dėlto užsienyje iš jos pagamintų kraujo preparatų kiekis audituojamu laikotarpiu neatitiko jų poreikio Lietuvoje.

"Audituojamu laikotarpiu iš Lietuvos buvo išvežta 42 tūkst. litrų gydymui nesunaudotos plazmos", - kalbėjo N.Mickuvienė.

2006 metais iš šalies išvežta 39,1 proc. visos plazmos, 2007 metais - 39,6 proc., 2008-aisiais - 56,6 proc. Audito išvadose teigiama, kad vertindami jos išvežimo ir perdirbimo organizavimą 2006 - 2008 metais, auditoriai nustatė, kad kai kurių parvežtų kraujo preparatų (pavyzdžiui, protrombino komplekso ir albumino) kiekis gerokai viršijo gydymo įstaigose galimą suvartoti kiekį.

"Į šalį parvežto protrombino komplekso 35 proc. negalės būti išduoti gydymui, nes pasibaigs tinkamumo vartoti laikas", - rašoma auditorių išvadose.

N.Mickuvienės teigimu, pagal Nacionalinio kraujo centro sutartį su plazmos perdirbėju buvo numatyta, kad iš lietuviškos kraujo plazmos bus gaminami kraujo preparatai, kurių kiekis ir pagaminimo laikas turėjo būti derinamas susitarimais pagal poreikį.

Pasak N.Mickuvienės, prie neefektyvios Nacionalinės kraujo sistemos veiklos audituojamu laikotarpiu taip pat prisidėjo ir Sveikatos apsaugos minsiterija (SAM), nepakankamai kontroliavusi vykdytą plazmos išvežimą ir perdirbimą.

"Pagal galiojančią tvarką, kraujo donorystės įstaigos turėjo kreiptis į SAM, gauti leidimus išvežti šviežiai šaldytą plazmą. Pasigedome reglamentavimo, kokie produktai ir kiek jų pagamintų iš šviežiai šaldytos plazmos turėtų būti grąžinti į Lietuvą. Taip pat nebuvo reglamentuota šviežiai šaldytos plazmos bei tarpinių produktų pardavimas - jų apskaita, disponavimas gautomis lėšomis, grąžinimas į Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ir kiti klausimai", - vardijo Valstybės kontrolierės pavaduotoja.

Valstybės kontrolierės pavaduotoja teigė, jog auditoriai taip pat kėlė klausimą, ar apskritai ekonomiška perdirbti Lietuvoje nesunaudotą šviežiai šaldytą plazmą. Buvo nustatyta, kad kad kraujo preparatai, pagaminti iš Lietuvoje surinktos plazmos, nebūtų pigesni už Valstybinės ligonių kasos (VLK) įsigytus kitais būdais, todėl plazmos perdirbimas nėra ekonomiškai pagrįstas.

"Perdirbant išvežamą plazmą kai kurių preparatų būtų pagaminama daugiau, negu realus poreikis, o kai kurių nepakaktų, todėl būtų ekonomiškai naudingiausia ir racionaliausia parduoti gydymui nesunaudotą plazmą, o kraujo preparatus įsigyti pigesne, negu gamybos sąnaudos, kaina", - teigia auditoriai.

Audito išvadose siūloma SAM numatyti priemones, kurios gerintų gydymo įstaigų aprūpinimą kraujo komponentais ir užtikrintų optimalų PSDF lėšų naudojimą, nustatyti lėšų, kurias donorystės įstaigos gauna už neužšaldytą plazmą ar jos perdirbimo tarpinius produktus, apskaitos tvarką, reglamentuoti gydymui nesunaudotos šaldytos plazmos apskaitą.

Pasak J.Kumpienės, SAM parengė 6 priemonių planą, kurių dvi jau yra įgyvendintos, dviejų dar nepasibaigę terminai, o dvi priemonės vėluoja.

"Reikia pripažinti ir mūsų nedrausmingumą, ką čia kitaip pasakysi", - teigė viceministrė.

Panaikinta Nacionalinė kraujo programa buvo finansuojama iš PSDF biudžeto lėšų. Šiuo tikslu 2006 metais buvo skirta 31 mln. litų, 2007-aisiais beveik 39 mln. litų, 2008 metais - 36 mln. litų.

Lietuvoje kraujo donorystės paslaugas teikia Nacionalinis kraujo centras, bendrovė Kauno donorystės centras ir jo skyriai, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atskiri padaliniai.