Konstitucinis Teismas: dėl genocido padarytos žalos atlyginimas turi būti realus

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbė, kad vieno okupacijos žalos atlyginimo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau kitas įstatymas jai neprieštarauja.

Nekalbama apie fizinių asmenų atsakomybę

KT nutarimu, Konstitucijai neprieštarauja įstatymas "Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo", kuriuo nėra nustatyta, kad "dėl genocido žalą patyrę asmenys turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą".

Nutarime konstatuota, kad "įstatyme „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ buvo apibrėžti SSRS okupacijos žalos Lietuvai laikotarpiai, nustatytos prievolės Lietuvos Vyriausybei apskaičiuoti bendrą SSRS okupacijos žalos dydį ir pateikti atitinkamą reikalavimą atsakingai valstybei, numatyta steigti SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondą'.

"Ginčytu įstatymu nėra reguliuojami nei konkrečių fizinių asmenų baudžiamosios atsakomybės už genocidą nustatymo santykiai, nei SSRS okupacijos ir aneksijos metais konkretiems asmenims ar jų šeimų nariams padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo santykiai", - nurodoma KT pranešime.

Todėl KT pabrėžė, kad šis įstatymas buvo skirtas tarpvalstybiniams SSRS okupacijos žalos atlyginimo santykiams reguliuoti, o ne teisei reikalauti, kad genocido nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą.

Nuo genocido nukentėjusiems turi būti atlyginta

Tačiau paskelbta, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, kuriuo nėra nustatyta, jog dėl genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą.

Ištyręs šio įstatymo konstitucingumą KT nustatė, kad "pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas".

"Konstitucinis būtinumo atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas susiklostyti tokiai situacijai, kad žalą dėl genocido, įskaitant ir moralinę žalą, patyręs asmuo negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo", - pastebėjo KT.

Nurodė pataisyti įstatymus

Taip pat paminėta, kad Konstitucijai prieštarautų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį dėl genocido atsiradusios ir neatlygintos žalos nukentėjusiems nuo genocido asmenims neatlygintų nusikaltimą padarę fiziniai asmenys, dėl kurių yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o dėl genocido žalą patyrę asmenys neturėtų teisės reikalauti teisingai atlyginti žalą.

KT nusprendė, kad Seimas privalo dėl genocido atsiradusius neatlygintos žalos atlyginimo santykius reguliuoti taip, kad "dėl genocido patyrę žalą asmenys turėtų teisę nevaržomi jokių terminų reikalauti, kad genocido nusikaltimus padarę fiziniai asmenys teisingai atlygintų žalą".

KT taip pat pranešė nutraukęs bylos dalį pagal pareiškėjo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą ištirti, ar "Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, šiame įstatyme nenustatyta, kad yra atkuriamos ir kitų kategorijų asmenų, nei nurodyta šiame įstatyme, pažeistos teisės, neprieštarauja Konstitucijai".