- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbė, kad vieno okupacijos žalos atlyginimo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau kitas įstatymas jai neprieštarauja.
Nekalbama apie fizinių asmenų atsakomybę
KT nutarimu, Konstitucijai neprieštarauja įstatymas "Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo", kuriuo nėra nustatyta, kad "dėl genocido žalą patyrę asmenys turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą".
Nutarime konstatuota, kad "įstatyme „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ buvo apibrėžti SSRS okupacijos žalos Lietuvai laikotarpiai, nustatytos prievolės Lietuvos Vyriausybei apskaičiuoti bendrą SSRS okupacijos žalos dydį ir pateikti atitinkamą reikalavimą atsakingai valstybei, numatyta steigti SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondą'.
"Ginčytu įstatymu nėra reguliuojami nei konkrečių fizinių asmenų baudžiamosios atsakomybės už genocidą nustatymo santykiai, nei SSRS okupacijos ir aneksijos metais konkretiems asmenims ar jų šeimų nariams padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo santykiai", - nurodoma KT pranešime.
Todėl KT pabrėžė, kad šis įstatymas buvo skirtas tarpvalstybiniams SSRS okupacijos žalos atlyginimo santykiams reguliuoti, o ne teisei reikalauti, kad genocido nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą.
Nuo genocido nukentėjusiems turi būti atlyginta
Tačiau paskelbta, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, kuriuo nėra nustatyta, jog dėl genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą.
Ištyręs šio įstatymo konstitucingumą KT nustatė, kad "pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas".
"Konstitucinis būtinumo atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas susiklostyti tokiai situacijai, kad žalą dėl genocido, įskaitant ir moralinę žalą, patyręs asmuo negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo", - pastebėjo KT.
Nurodė pataisyti įstatymus
Taip pat paminėta, kad Konstitucijai prieštarautų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį dėl genocido atsiradusios ir neatlygintos žalos nukentėjusiems nuo genocido asmenims neatlygintų nusikaltimą padarę fiziniai asmenys, dėl kurių yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o dėl genocido žalą patyrę asmenys neturėtų teisės reikalauti teisingai atlyginti žalą.
KT nusprendė, kad Seimas privalo dėl genocido atsiradusius neatlygintos žalos atlyginimo santykius reguliuoti taip, kad "dėl genocido patyrę žalą asmenys turėtų teisę nevaržomi jokių terminų reikalauti, kad genocido nusikaltimus padarę fiziniai asmenys teisingai atlygintų žalą".
KT taip pat pranešė nutraukęs bylos dalį pagal pareiškėjo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą ištirti, ar "Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, šiame įstatyme nenustatyta, kad yra atkuriamos ir kitų kategorijų asmenų, nei nurodyta šiame įstatyme, pažeistos teisės, neprieštarauja Konstitucijai".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...