Kodėl Lietuvoje nebeliko nemokamo gydymo?

Ekspertai suskaičiavo, kad už sveikatą mokame tris kartus: sumokėję sveikatos draudimo mokesčius, per ligoninėse klestinčias nelegalias priemokas ir kai gydymo įstaigose tenka susimokėti ar primokėti už įvairius tyrimus, paslaugas ar gydymo priemones. Sergantieji stebisi ir klausia, kodėl ligoninėse turi nuolat traukti pinigines, jei Konstitucijoje numatytas valstybės laiduojamas gydymas, praneša LTV laida „Savaitė“.

Einant į polikliniką ar ligoninę, kaip ir į parduotuvę, nevalia pamiršti piniginės. Patys ligoninių vadovai pripažįsta, kad retas kuris iš gydymo įstaigos išeina nesusimokėjęs už dalį ar visą jam suteiktą paslaugą.

Priemokos, anot sergančiųjų, klesti visų lygių gydymo įstaigose. Pacientų organizacijos suskaičiavo, kad labiausiai pinigines plonina apsilankymai pas chirurgus.

„Kada yra gulama į ligoninę, kada reikia prisimokėti už papildomus vaistus arba geresnės kokybės vaistus, kada yra pasakoma, kad reikia pirkti operacijai tam tikrą komplektą priemonių, žmogui kaip ir nelieka galimybės pasirinkti“, – pastebi Eglė Kvedaraitė, Pacientų organizacijų atstovų tarybos narė.

Tačiau sergantiesiems kyla klausimas, kodėl priemokos klesti, kai kiekvienas dirbantysis moka 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o Konstitucijoje parašyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.

„Akivaizdu, kad Konstitucija šiuo metu yra interpretuojama įvairiai. Joje yra laiduojama sveikatos priežiūros paslauga, o tai reiškia, kad žmogus ją turi gauti“, – svarsto Rūta Vainienė, Laisvosios rinkos instituto prezidentė.

Konstitucija taip pat byloja, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos tvarką.

Nemokama tvarka nustatyta, tačiau spręsti, už ką iš pacientų rinkti pinigus, paliekama gydymo įstaigoms.

Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad aukščiausias valstybės įstatymas, įpareigojantis gydymą laiduoti valstybei, nepažeidžiamas, mat priemokų iš žmonių niekas nereikalauja – jų esą tik mandagiai paprašoma.

„Jeigu paprašo ir ligonis sutinka, tai čia jau yra jo problema. Bet jeigu būtų tokių faktų, kad paprašo kažko daugiau, nei reglamentuoja įsakymas, o žmogus pasakytų, kad neturi iš ko prisidėti, prisimokėti ar atsinešti, tai aš įsitikinusi, kad ta paslauga tam žmogui būtų suteikta. Nes tokio fakto, kad įstaiga atsisakytų suteikti paslaugą dėl to, kad žmogus negali prisimokėti, aš nežinau. Mes tokių kreipimųsi neturėjome“, – komentuoja Janina Kumpienė, sveikatos apsaugos viceministrė.

Tačiau žmonės dėl suprantamų priežasčių nenorėdami skųsti savo gydytojų ir gydymo įstaigų apie priemokas nutyli ir į valdininkų duris nesibeldžia.

Gydymo įstaigų vadovai teisinasi, kad priemokos atsirado, nes poliklinikoms ir ligoninėms nebeužtenka valstybės finansavimo. Kiek kainuoja dauguma gydymo paslaugų, tyrimų, valstybė apskaičiavo dar prieš 15 metų, todėl šie įkainiai, anot ligoninių, seniai neatitinka tikrovės ir valstybės suteikiamo finansavimo. Esą jo dabar pakanka padengti vos 60–70 proc. realios gydymo kainos.

„Teoriškai nemokamas gydymas yra deklaruojamas, tačiau dėl to, kad valstybė turbūt neįgali visiškai apmokėti tas paslaugas, realią jų vertę, sveikatos priežiūros įstaigoms yra sunku išties verstis. Pirmiausia įstaigos bando tą dalį mažinti, be to, nukenčia ir paslaugų kokybė“, – aiškina Stasys Gendvilis, Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas.

„Turėtume kaip visuomenė skirti tų lėšų daugiau. Variantas, ar mokėti įmokas, ar finansuoti iš bendrųjų mokesčių, čia yra visuomenės pasirinkimas“, – sako ekonomikos ekspertas Romas Lazutka.

Pasaulio bankas, nagrinėjęs Lietuvos išlaidas, suskaičiavo, kad iš to paties Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamų ligoninių ir gydytojų Lietuvoje yra pusantro dukart daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir kol nėra pertvarkų, ekspertai skaičiuoja, kad už gydymą žmonės sumoka dar antra tiek, kiek skiria valstybė. Ir esą didžioji dalis šių pajamų yra šešėlyje.

„Šešėlį išmatuoti yra labai sunku, nes jis yra kintamas dydis. Faktas, kad mokesčiais yra finansuojama apie 4 mlrd. Sakoma, kad dar maždaug tokia pati suma „vaikšto“ sveikatos apsaugos sistemoje nelegaliai“, – komentuoja Laisvosios rinkos instituto prezidentė.

Ekspertai ragina valdžią neversti pacientų gyventi kreivų veidrodžių karalystėje, kai mokama už tai, kas turėtų būti nemokama. Todėl jų teigimu, ateityje neišvengiama reikia arba priemokas legalizuoti, arba didinti mokesčius sveikatos draudimui.


Šiame straipsnyje: gydymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius taps garbės šauliu
    Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius taps garbės šauliu

    Kitą savaitę Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo dienos proga, minint Lietuvos šaulių sąjungos 98-ąsias įkūrimo metines, arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui SJ bus suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungos garbės šaulio...

    2
  • Kaip lietuviai ruošiasi Joninėms?
    Kaip lietuviai ruošiasi Joninėms?

    Nepaisant prognozuojamo lietingo oro, Lietuvos gyventojai prieš Jonines itin aktyviai perka viską, ko reikia kokybiškam poilsiui gamtoje. Tai siejama ne tik su mėgstamomis Joninėmis, bet ir daugelio tautiečių atostogų pradžia. ...

  • Parodoje „EXPO 2017“ paminėta Nacionalinė Lietuvos diena
    Parodoje „EXPO 2017“ paminėta Nacionalinė Lietuvos diena

    Šįryt į Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje „EXPO 2017“, kuri vyksta Kazachstano sostinėje Astanoje, aplinkos ministro Kęstučio Navicko vadovaujama mūsų šalies delegacija atvyko lietuviškais paspirtukais, kurie tap...

  • J. Sasnauskas: tokių kaip T. Matulionis nebeatsiranda net Bažnyčioje
    J. Sasnauskas: tokių kaip T. Matulionis nebeatsiranda net Bažnyčioje

    Šventumas suteikia gražų pavyzdį, bet tokių pavyzdžių galima rasti ir skaitant „Pinokio nuotykius“, nebūtina išmanyti arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo. O šventieji skelbiami todėl, kad pripažįstamas nematoma...

    1
  • Penkių vaikų tėvas taps katalikų dvasininku
    Penkių vaikų tėvas taps katalikų dvasininku

    Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos vadovas Darius Chmieliauskas rytoj bus įšventintas diakonu. Tai pirmas kartas Lietuvos bažnyčios istorijoje, kai tokie šventimai teikiami vedusiesiems. ...

  • Birštonas kvies pramogauti gamtos mylėtojus
    Birštonas kvies pramogauti gamtos mylėtojus

    Birštono miesto savivaldybė kartu su partneriu iš Lenkijos Elko apskritimi pradeda įgyvendinti projektą „Nuo teorijos prie praktikos – tvarus gamtos paveldo panaudojimas Elke ir Birštone“. Projektas bus vykdomas etapai...

  • Stojimas į profesines mokyklas – per centralizuotą sistemą: kas keisis?
    Stojimas į profesines mokyklas – per centralizuotą sistemą: kas keisis?

    Šiais metais pirmą kartą priėmimas į profesines mokyklas vyksta centralizuotai, naudojant Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą. Mokiniai joje gali lengviau atrasti norimą programą &nd...

  • Pajūrio kurortai laukia svečių
    Pajūrio kurortai laukia svečių

    Neringa ir Palanga šventinį savaitgalį tikisi sulaukti gausesnio lankytojų būrio. Jau savaitės viduryje viešbučių užimtumas rodė, kad žmonių kurortuose tikrai netrūks. Verslininkai neslepia, kad Joninių savaitgalį įsivyraus tikrosi...

    3
  • V. Lupeika: esu vienišas vilkas
    V. Lupeika: esu vienišas vilkas

    Klaipėdietis Vytautas Lupeika – kontroversiškais pasisakymais garsėjantis aktyvus visuomenininkas ir politikas niekada lig šiol neviešino itin skausmingų savo gyvenimo momentų – apie tėvo areštą, ankstyvą mamos mi...

    4
  • Po Joninių nakties užklups lietus
    Po Joninių nakties užklups lietus

    Joninių vakaras bus šiltas ir lietus neturėtų jo sugadinti, LRT RADIJUI sako sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Užtat savaitgalį lietaus debesys pažers nemažai kritulių. ...

Daugiau straipsnių