Keturi prezidentai - apie padėtį Gruzijoje

Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos prezidentai paskelbė bendrą deklaraciją dėl padėties Gruzijoje. Pateikiame jo tekstą.

„Mes, buvusių okupuotų Rytų Europos valstybių ir dabartinių Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių - Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos - vadovai labai susirūpinę Rusijos Federacijos veiksmais prieš Gruziją.

Mes griežtai smerkiame Rusijos karinių pajėgų veiksmus prieš Gruzijos valstybės suverenumą ir nepriklausomybę.

Atsižvelgdami į vienašališkus Rusijos karinių pajėgų karinius veiksmus, imsimės visų mūsų, kaip prezidentų, turimų priemonių, kad agresija prieš šią mažą Europos šalį neliktų be dėmesio ar į ją būtų reaguojama tik beprasmiais pareiškimais, sulyginančias aukas su agresoriais. Tam mes ketiname raginti savo vyriausybes diskusijose Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Taryboje laikytis šios pozicijos ir kelti šiuos klausimus:

ar gali dabartinės Rusijos valdžios institucijos būti vadinamos tinkamomis strateginėmis ES partnerėmis;

ar gali Europos demokratinių šalių šeima vesti abipusiškai naudingą dialogą su šalimi, kuri naudoja sunkiąją artileriją prieš nepriklausomą šalį;

beprasmiška tęsti vizų tvarkos supaprastinimo programą su šalimi, kuri nevykdo net minimalių ES nustatytų reikalavimų ir kuri, naudodamasi supaprastinta vizų tvarka, išduoda Rusijos Federacijos pasus užsieniečiams, o vėliau piktnaudžiauja šia Europos Sąjungos jai suteikta privilegija, pateisindama intervenciją tuo, kad „mes giname Rusijos piliečius" Pietų Osetijoje;

nuo Rusijos Federacijos veiksmų Gruzijoje turėtų priklausyti derybos su Rusijos Federacija, įskaitant derybas dėl naujo Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo.

Pabrėžiame, kad Rusijos „taikos palaikymo operacijos" jos artimoje kaimynystėje akivaizdžiai žlugo. Rusijos Federacija, palaikydama taiką ir stabilumą konflikto zonoje ir gindama Rusijos piliečius už savo pačios sienų, peržengė „raudonąją liniją".

ES ir NATO turi imtis iniciatyvos ir stoti į kovą prieš imperialistinės ir revizionistinės politikos plitimą Europos Rytuose. Turėtų būti formuojamos naujos tarptautinės taikos palaikymo pajėgos, nes dabartinė sistema pasirodė esanti neveiksminga.

Apgailestaujame, kad tai, jog Gruzijai nebuvo suteiktas NATO Narystės veiksmų planas (NVP), buvo suprasta kaip „žalia šviesa" agresijai regione.

Manome, kad ES ir NATO, būdamos svarbiausios Europos ir transatlantinio stabilumo ir saugumo organizacijos, turėtų atlikti pagrindinį ir lemiamą vaidmenį užtikrinant laisvę, saugumą ir gerovę ne tik ES, bet ir Europos kaimyninėje erdvėje.

Artimoje kaimynystėje kilusio konflikto išsprendimas ir įrodymas visoms ES ir NATO narėms, narystės siekiančioms šalims ir demokratiniams partneriams, kad verta būti ES ir NATO nariais ir partneriais - tai pasitikėjimo šiomis organizacijomis išbandymas. Prie šios Deklaracijos kviečiami prisijungti ir kitų demokratinių šalių vadovai".
Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas
Latvijos Respublikos Prezidentas Valdis Zatleris
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus
Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kačinskis"



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių