Kėdainiuose nugriautas neteisėtai pastatytas statinys

Panevėžio apygardos teismas priėmė spendimą nugriauti savavališkos statybos statinį, esantį Senoji g. 6A Kėdainiuose. Statinį savo lėšomis sklypo savininkas per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turėjo nugriauti.

Istorija tęsėsi nuo 2008 m.

2008 m. S. Žvikas Senojoje g. 6A Kėdainiuose tarp dviejų greta stovinčių pastatų, neturėdamas jokių leidimų pastatė didesnę nei 2,10 m. aukščio pastato sieną su lango anga, šį savo savavalį veiksmą pavadinęs „tvoros“ statyba.

S.Žvikui buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei statybos surašymo aktas, nes jis pradėjo statyti naują statinį be jokio suderinimo su atitinkamomis institucijomis.

Užfiksavus savavališką statybą, sklypo savininkas pats atliko dalį statomo statinio nugriovimo darbų, t.y. demontavo perdengimo plokštes, pažemino sienų aukštį ir siekė, kad likę mūro sienų fragmentai, gretimam pastatui netekus pastovumo, galėtų tarnauti atramomis, sulaikančiomis pastato griūtį.

Tačiau Kultūros paveldo departamentas (toliau - KPD) kategoriškai nesutikdamas, kad savavališko statinio dalis būtų palikta kaip atraminė siena, kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją nurodydamas, kad pastato fizinė būklė turi būti užtikrinama kitomis priemonėmis, bet ne savavališkos statybos padariniais ir prašė kreiptis į teismą dėl savavalio statinio nugriovimo.

Kėdainių apylinkės teismas 2009 m. balandžio mėn. pateikė išvadą, kad S.Žviko savavališkai statyto pastato visiškas nugriovimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir įgaliojo savavalį statinį pertvarkyti į tvorą.

KPD, nesutikdamas su savavalės statybos „įteisinimu“, padavė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti Kėdainių apylinkės teismo sprendimą kaip nepagrįstą. Visų pirma, žemės sklypas, esantis Senojoje g. 6A, Kėdainiuose, yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Kėdainių senamiesčio teritorijoje.

Pastatas Senoji g. 6A yra šios vertybės teritorijos sudėtinis elementas, kuriam nustatyta architektūrinė, urbanistinė, istorinė, kultūrinė vertė ir saugoma XVI-XX a. susiformavusi planinė ir erdvinė struktūra (gatvių tinklas, aikštės, gatvių užstatymo pobūdis ir struktūra). 2005 m. šiai kultūros vertybei LR kultūros ministro įsakymu nustatytas apsaugos rėžimas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.

KPD pabrėžė, kad savavalis statinys buvo statomas ne tik be statybos leidimo, bet ir be atliktų archeologinių tyrimų, pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. Tokiu būdu padaryta žala nekilnojamajai vertybei bei jos vertingosioms savybėms, o tuo pačiu - ir visai visuomenei, žalojant vertybę.

Todėl KPD nuomone, minėtu sprendimu Kėdainių apylinkės teismas kuria precedentą, kad kultūros vertybėje, jos teritorijoje galima savavalė statyba, vėliau ją įteisinant, atliekant pertvarkymą, prieš tai neatlikus jokių tyrimų.

Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad „neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota esant dviejų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams.

Antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų, savavališkos statybos įteisinimas negalimas.“

Panevėžio apygardos teismo sprendime teigiama, kad statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas. Be to, paties valstybės saugomo objekto pobūdis, siekimas jį ištirti ir išsaugoti irgi liudija viešo intereso apsaugą.

Todėl nuspręsta panaikinti Kėdainių apylinkės teismo sprendimą ir įpareigoti S.Žviką nugriauti savavališkos statybos statinį, esantį Senoji g. 6 A Kėdainiuose.Po priimto sprendimo ilgai laukti nereikėjo, nes šiuo metu jau nelegalų statinį primena tik nuotraukos bei kelios nuolaužos.