Kasmet vis daugiau abiturientų renkasi studijas užsienyje

Kasmet daugėja abiturientų, kurie puikiai išlaikę egzaminus Lietuvoje renkasi studijas užsienyje, rašo savaitraštis „Veidas“.

Remiantis mokslo ir studijų stebėsenos bei analizės centro „Mosta“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus vis daugiau geriausiai mokyklas baigusių abiturientų pasirenka ne nemokamas studijas Lietuvoje, o užsienyje.

„2009 metais studijas Lietuvoje rinkosi 84 proc. šimtukininkų, 2010 metais - 81 proc., 2011 metais - jau 76 proc, o pernai - 77 proc.“, - sakė „Mostos“ direktorė Jurgita Petrauskienė.

„Veido“ duomenimis, 1663 jaunuoliai iš 29,3 tūkst. pernai gimnazijas baigusių abiturientų išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Daugiausiai abiturientų rinkosi anglakalbes šalis arba tuos universitetus, kuriuose galima studijuoti anglų kalba. Tad net 505 gimnazistai rinkosi Jungtinės Karalystės aukštąsias mokyklas, antras pagal populiarumą traukos centras - Skandinavija. Vos 30 praėjusių metų laidos gimnazistų išvyko studijuoti į Vokietijos universitetus.

Tie, kurių gimtoji kalba yra lenkų ar rusų, rinkosi Lenkijos (31 abiturientas), Rusijos (19 gimnazistų) aukštąsias mokyklas.

Tai paaiškėjo iš savaitraščio „Veidas“ atliktos 432 Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų apklausos. Iš viso į šią anketą atsakė 324 gimnazijų ir vidurinių mokyklų vadovai, 108 mokyklų administracijos teigė neturinčios duomenų apie praėjusių metų laidos abiturientus arba atsisakė pateikti duomenis, kaip sekasi pernykščiams jų auklėtiniams.

 


Šiame straipsnyje: abiturientaistudijosužsienis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl vis daugiau geriausiųjų išvažiuoja? Konkuruoti su robotais tampa vis sunkiau. Padoriam uždarbiui mums reikia vis daugiau išsilavinimo, kurio siekia ne tik milijonai jaunimo, bet ir milijonai suaugusių kvalifikacijos pakėlimui. Tradicinis universitetinis išsilavinimas tampa labai brangiu, todėl politikai, besimokantieji ir jų tėvai spaudžia mažinti kainas. Senokai domimės internetu paremtomis studijų programomis (angliškai MOOCs), kurios daugumoje naudoja socialinių tinklų (kaip Facebook) taktiką. Tūkstančiai studentų viename kurse mokosi kartu iš paskaitų filmų bei tų filmų aptarimo tarpusavyje, iš internetinių komentarų bei klausimų, netgi tikrina vieni kitų rašomuosius darbus. Kadangi tokiose programose galima užrašyti kiekvieną studento kompiuterio veiksmą, gaunami labai dideli duomenų masyvai. Šiuolaikiniais didelių duomenų masyvų tyrimo metodais galima tuos duomenis išnagrinėti, surandant, kokie profesorių veiksmai koreliuoja su geriausiu studentų mokymusi. Milijonų milijonus studijuojančių galima drąsiai pavadinti minia (angliškai crowd). Tos studijuojančių žmonių minios veiksmai tampa šių studijų programų augimo šaltiniu (angliškai, source). O jeigu augimo šaltinis yra minios veiksmai (angliškai crowd sourcing), tai tas augimas tampa ypač spartus. Milijoninė minia yra juk didelė. Už ką tokios studentų mokymo kompanijos (MOOCs) gautų pinigus? Studijos yra ir liks nemokamos. Tai gerai, mes, lietuviai, mėgstame nemokamus dalykus. Vienas iš galimų būdų - išsimokiusiųjų žmonių sertifikavimas. Jei už vieno kurso pabaigimo sertifikavimą prašys po tik po 20-30 dolerių iš vieno studento, tai turint kelis milijonus studijuojančių gaunasi nemažos pinigų sumos. Dabar jau deramasi su reguliuojančia biurokratija, kad būtų galima sertifikuoti ir viso universitetinių kursų rinkinio užbaigimą [1]. Vienu žodžiu, geriausi pasaulio profesoriai kaupia žinias, kaip efektyviausiai mokyti studentus. Mūsų profesoriai tame nedalyvauja. Studentams dalyvauti reikia (tuo labiau, kad nieko nekainuoja), nes sugebėjimais turime konkuruoti pasaulio ekonomikoje, nepaisant to, kad mūsų tautos vadovybė vis dar akmenimis skaldo riešutus. Populiari teorija - rusai pakenkė mūsų vadovų smegenis, ir dabar mūsų vadovai nusirito į žemesnį išsivystymo lygį, arčiau beždžionių. Daugiau apie tai -surašant Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių