Kartu su figa suvalgėte ir kirmėlaitę? Nieko tokio!

Kartais grįžus namo iš prekybos centro jūsų nuotaika gali sudužti į šipulius, jei netikėtai kai kuriuose maisto produktuose rasite nemalonų siurprizą. Tokioje situacijoje atsidūrė gamtininkas Daumantas Liekis: viename prekybos centrų jis nusipirko pakelį džiovintų figų ir atidžiau jas patyrinėjęs rado neaiškios kilmės lervučių.

Tikrindamas 250 gramų pakuotę iš viso jis aptiko aštuonių svetimkūnių egzempliorius.

„Tai buvo vienas iš tokių atvejų, kai lankiausi parduotuvėje ir paprasčiausiai atkreipiau dėmesį į vieną iš produktų, kuris yra rizikos grupėje. Įsigijau džiovintų figų. Jų kaina buvo kiek žemesnė nei įprastai. Iš pradžių pavyko rasti vieną lervutę, tiksliau, drugio vikšrą. Toliau tikrindamas figas radau ir vabaliukų“, – laidai pasakojo D. Liekis.

Apžiūrėjęs vieną pakelio turinį, vaikinas tų pačių džiovintų figų įsigijo ir kitame to paties tinklo parduotuvėje. Ten jo taip pat laukė staigmena.

„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad buvo įvežtas nesaugus produktas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paėmė mėginį ir jį ištyrė. Buvo rastos lervos ir kirmėlaitės. Buvo surašytas protokolas, tiekėjui. Jei jis kitą kartą ryžtųsi vežti iš to paties tiekėjo, tada reikėtų atlikti laboratorinius tyrimus“, – aiškino VMVT Maisto skyriaus vyr. Veterinarijos gydytojas, valstybinė inspektorė Aurelija Načienė.

Stabdo prekybą ar skelbia akcijas ir skubiai realizuoja?

Tikriausiai daugumai žmonių knibžda klausimas, kas būtų nutikę, jei D. Liekis ar kitas figų mėgėjas būtų suvalgęs šių nepageidaujamais organizmais įdarytų figų? Laidos rengėjams šis klausimas taip pat iškilo, ir jis buvo užduotas ekspertui Povilui Ivinskiui.

„Sveikatai, manau, nieko neatsitiktų. Paimkim, tarkim, Afriką. Vabzdžiai ten sudaro apie 15–20 proc. maisto dalies. Termitai visokie, skėriai ir pan.“, – komentavo entomologas P. Ivinskis.

Kad suaugę vabalai žmogui nėra pavojingi, sutinka ir gamtininkas D. Liekis. Tačiau jis pabrėžia, kad vabalai kiaušinėlius, iš kurių vėliau vystosi lervos, deda rūgstančiuose, pelėsių pažeistuose produktuose. Esą galima suabejoti, ar figos ir pan. produktai apskritai buvo tinkami pardavimui.

„Išgirdę, kad mūsų prekybos centruose pardavinėjamos figos galimai gali būti nekokybiškos, tą pačią dieną išėmėme jas iš prekybos. Ir išėmėme ne tik konkretaus tiekėjo, bet visas – palikome tik vieną rūšį, kurios kokybe neabejojome“, – LRT televizijos laidai „Pinigų karta“ tikino „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

„Informavau platintojus ir iškart po to dvi dienas parduotuvėse „Maxima“ buvo paskelbtas figų išpardavimas. Pasižiūrėjau, jie nelabai pasistengė iš lentynų tas figas pašalinti – jie norėjo jas greičiau realizuoti“, – tvirtino gamtininkas D. Liekis.

Patikrinus užterštų figų importuotoją ir fasuotoją jam buvo uždrausta toliau realizuoti visą gautą džiovintų figų kiekį, o nesaugias figas jis privalėjo sunaikinti.

Žinoma, tai – ne vienetinis atvejis. Praktikoje jų kartas nuo karto pasitaiko.

„Tai nėra dažni atvejai. Netradiciniai radiniai dažniausiai nustatomi džiovintuose vaisiuose, riešutuose ir kitose grūdinės kultūros produktuose. 2012 m. VMVT gavo 18 skundų dėl džiovintų vaisių. 12 iš jų pasitvirtino. Ir būtent keturi atvejai buvo tokie, kad buvo nustatytos kirmėlaitės (džiovintuose abrikosuose, džiovintuose slyvose, riešutų mišiniuose)“, – sakė VMVT Maisto skyriaus vyr. Veterinarijos gydytojas, valstybinė inspektorė A. Načienė.

Specialistė mena, kad VMVT pernai gavo skundų ir dėl maisto produktuose rastų kandžių ir muselių.

„Mes visada priimame prekę atgal, kompensuojame ir išsiaiškiname visas detales. Siekiame išsiaiškinti, kokioje gamybos grandyje nepageidaujamas daiktas pateko į prekę. Reikalui esant stabdome jo pardavimą ir informuojame gamintoją“, – tvirtino „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnauskienė.

„Tokių skundų būna. Jie nėra patys dažniausi. Visada yra gerai, kai kreipiasi pats klientas, nes mes galime nustatyti partiją ir sureaguoti“, – pabrėžė „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene O. Malaškevičienė.

„Stengiamės iš tiekėjo gauti informaciją apie kokybės reikalavimus: kad jie juos atitinka, kad produkcija yra tinkama parduoti ir vartoti, kad viskas su ja yra gerai“, – tikino „Palink“ Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta.

Eksperimento metu netikėtų radinių neaptiko

Laidos rengėjai pabandė pasekti gamtininko D. Liekio pramintais takais ir patyrinėti rizikos grupės produktus. Pirmos eilėje turėjo būti figos, tačiau prekybos centruose jų nepavyko rasti, todėl eksperimento herojėmis tapo taip pat rizikos grupės atstovės datulės. Jų buvo nusipirkta keturi maišeliai – po vieną iš skirtingo tinklo parduotuvių. Visos datulės buvo skirtingų tiekėjų – fasuotos, ne sveriamos.

Parduotuvės buvo sunumeruotos, maišelių turinys išpilstytas į taip pat sunumeruotas stiklines. Laidos rengėjų tyrime dalyvavo ir gamtininkas D. Liekis.

Atidžiai apžiūrėjus visų stiklinių turinį buvo galima konstatuoti, kad produktas yra tinkamas vartoti.

Kitas taikinys buvo graikiniai riešutai su kevalu, nes būtent kevaluose gali slėptis nepageidaujami gyviai. Tačiau laidos rengėjai, aplankę visas parduotuves, jų rado tik dvejuose iš keturių – „Norfoje“ ir „Maximoje“. Tiesa, „Norfoje“ jie buvo sveriami, o „Maximoje“ – supakuoti.

„Prekybos centruose dažnai skelbiami negliaudytų riešutų išpardavimai. Tad nusipirkus riešutus reikia atidžiai patikrinti jų vidų – ten ir gali būti vabalų lervučių arba pačių negyvų vabalų“, – perspėjo D. Liekis.

Laidos rengėjai išlukšteno didžiąją dalį nusipirktų riešutų ir taipogi nieko juose nerado.

Toliau buvo tiriama trečia rizikos grupė – grūdinės kultūros produktai. Eksperimento organizatoriai rinkosi vienas pigiausių kruopų. Buvo tyrinėjamos peršviečiamos pakuotės. Apžiūrėjus kelis tuzinus maišelių taip pat buvo konstatuota, kad juose nieko neįprasto ir nepageidautino nėra.

„Maisto tvarkymo subjektuose yra įdiegta dviguba kontrolė. Pats subjektas atlieka, žiūri ir vadovaujasi savikontrolės principais“, – aiškino VMVT Maisto skyriaus vyr. Veterinarijos gydytojas, valstybinė inspektorė.

Pašnekovės teigimu, VMVT inspektoriai tikrina parduotuves. Prekybos centruose planinis patikrinimas atliekamas kartą metuose, o kiti patikrinimai būna neplanuoti.

„Pernai atlikome 2800 patikrinimus. 800 iš jų buvo dėl vartotojų skundų – 190 atvejų pasitvirtino“, – sakė A. Načienė.

Visus produktus pataria laikyti šaldytuve

Pasitaiko ir tokių atvejų, kad parduotuvių klientai piktybiškai kreipiasi į prekybos centrų administraciją ir demonstruoja maisto pakuotėje neva rastą svetimkūnį tikėdamiesi kompensacijos. Kadangi tokiu atveju pakuotė būna atidaryta, sunku nustatyti, ar gyvis pateko į ją prekybos centre, ar jau pirkėjo namuose.

Tačiau kasdienybėje susiduriama su gyvu įdaru ne tik anksčiau minėtuose džiovintuose vaisiuose, riešutuose ar kruopose. Spaudoje kartas nuo karto sumirga informacija apie nemalonų radinį: pavyzdžiui, prieš porą metų pirkėja varškės sūrelyje rado kirmėlę; toks pats radinys išgąsdino ir saldainį išsilupusią moterį. Gana garsiai nuskambėjo atvejis, kai pieno pakelyje buvo rasta pelė, arba pirktoje mėsoje temperatūrą turėjęs matuoti prietaisas.

Žinoma, šie atvejai vienetiniai, tačiau kur kas susilpnina pirkėjų pasitikėjimą.

„Džiaugiamės, kad tokie atvejai iš tikrųjų yra reti. Tai išimtys“, – pabrėžė „Rimi Lietuva” viešųjų ryšių vadovė.

„Įvertinus, dėl ko paskutiniu metu kreipiasi pirkėjai, kokie jų pasiūlymai, tai neradau nė vieno, kuris būtų susijęs su tuo, kad produkte būtų rasta kažkas, ko neturėjo būti“, – „Palink“ Komunikacijos skyriaus vadovas.

Pabaigai laidos vedėjai pateikia keletą patarimų tiems, kurie nenori susigadinti sau nuotaikos atidarius vieno ar kito rizikos grupės produkto pakuotę.

„Iškart nupirkus geriausia yra laikyti šaldytuve. Net ir kruopas, miltus – tada bent kiek apsisaugosite nuo šitų gyvių“, – patarė entomologas P. Ivinskis.

„Visada rinkdamasis prekę pirkėjas turėtų pirmiausia įvertinti vizualiai, ar pakuotėje nieko nėra, ar nėra pakitusi spalva, ar nesklinda nebūdingas kvapas. Visada reikia žiūrėti ženklinimo informaciją ir įvertinti tinkamumo vartoti terminą“, – pabrėžė VMVT Maisto skyriaus vyr. Veterinarijos gydytojas, valstybinė inspektorė A. Načienė.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

salmaneliozė

salmaneliozė portretas
normalioje šalyje b9tu skelbimų lenta priekekvienos parduotuvės o joje būtu skelbiama pažeidimai ir telefononumeriai atitinkamų tarnybų , tokiu būdu visuomenė būtu tinkamai informuota apie gaujas .

w

w portretas
Neisivaizduoju,kaip kruopas ir net miltus laikyti saldytuve,juk iskart maiselyje susidaro dregme,tai kokie bus tie miltai ar kruopos? As net dedama agurkus i saldytuva,pirma palaikau juos atvirame maiselyje (saldytuve),o po to maiseli uzdarau. Tada viduje jis nebuna dregnas ir agurkas nepuna. O miltai ir kruopos? Cia kazkas nauja!

trečioms šalims

trečioms šalims portretas
figos su kirmėlaitėmis......
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių