Kariuomenės vadas: tokių kariūnų, kaip pabėgusieji, matyti nenoriu

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius teigia nenorintis kariuomenėje matyti tokių kariūnų, kaip du pabėgę, o vėliau sugrįžę Lietuvos karo akademijos (LKA) kursantai, kurie rengėsi būti orlaivių pilotais.

Antradienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje paskaitoje studentams A.Pocius sakė, kad pasirengimas kario profesijai „turi būti rimtas“, nes LKA absolventai gauna ne tik diplomą, bet ir atsakomybę už žmonių gyvybes.

„Aš tokių kariūnų Lietuvos kariuomenėje matyti nenoriu. Jie, matyt, kažkaip atsitiktinai papuolė į Lietuvos karo akademiją, nepraėję nei psichologinio testo, nei nieko. Jei juos išsiuntus į Afganistaną su kariniu lėktuvu, kai reikia įvykdyti užduotis dieną, naktį, kilti nežinia, ar tu pakilsi ir nusileisi ir ant tavo pečių yra atsakomybė už lėktuve sėdinčius žmones, tai manau, kad tokie žmonės, kurie čia išskydo, vyriškai pasakysiu, tikrai neturi būti“, - kalbėjo A.Pocius.

Du LKA kariūnai Antanas Gasparavičius ir Darius Šaduikis buvo dingę nuo spalio 28 dienos. Lapkričio 12-13 dienomis jie grįžo į Lietuvą iš užsienio. Abu kariūnus apklausė Karo policija, jiems pateikti įtarimai dezertyravimu ir skirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas ir rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šiuo metu jiems ligoninėje atliekama psichologinė patikra.

Kariuomenės vadas pažymėjo, kad į tarptautines operacijas išvykus silpnai pasirengusiems kariams jie „grįžta karstuose“. Kartu A.Pocius pabrėžė, Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose reikšmę kariuomenei ir valstybei.

„Tokia yra profesija. Vien mokantis, dalyvaujant tiktai pratybose - to neužtenka, reikia save išbandyti rimtose situacijose. Patirtis, įgyta tarptautinėse operacijose, yra neįkainojama. (...) Toks karys po pusės metų ar pabuvęs keletoje misijų ir grįžęs į Lietuvą, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, jeigu mes kalbame apie Lietuvos gynybą, jau puikiai žino, ką reiškia kariauti. Patirtis karine prasme yra didžiulė ir aš tikrai džiaugiuosi, kad man, kaip kariuomenės vadui, pabeldžiu į stalą, parvežti kario, uždengto trispalve neteko“, - aiškino generolas.

Jis pabrėžė, kad dalyvaudama tarptautinėse operacijose Lietuva savo pavyzdžiui rodo, jog vykdo įsipareigojimus kolektyviniam saugumui ir nėra tik saugumo garantijų vartotoja.

„Kokia nauda valstybei? Kaip NATO narė mes parodome, kad esame ne tik saugumo vartotojai, bet esame to pačio saugumo užtikrinimo dalis. Principas “vienas už visus, visi už vieną„ turi būti garbingai vykdomas. Ne taip, kad “jūs visi kariaukite, o mes sėdėsime, žiūrėsime, saugiai sau gyvensime ir džiaugsimės gyvenimu„. Tai netinka. Rimtoje kompanijoje, rimtame klube taip nesielgiama. Džentelmenų klubas turi būti džentelmenų klubas ir ten neturi būti tokių, kurie nori pasislėpti už kažkieno nugaros“, - aiškino A.Pocius.

Jis pažymėjo, jog proporcijos turi būti ir Lietuva operacijose turi dalyvauti pagal išgales. Kariuomenės vadas taip pat sakė, kad kariai patys nesprendžia, kokiose operacijose dalyvauti, juos ten siunčia politikai.

„Klausimas tikrai yra sunkus kalbant apie tai. Ar yra nauda, ar to reikia? Reikia. Gaisrininkai yra pasirengę gesinti gaisrus, kitų profesijų žmonės yra pasirengę atlikti savo darbą. Pavojai mūsų tyko kasdien. (...) Lietuvos karių profesija yra tokia, tokia užduotis ir mes turime daryti savo darbą. Kas to negali daryti, tas turi pasitraukti“, - teigė A.Pocius.

Pasak jo, tarptautinėse operacijose šiuo metu dalyvauja apie 300 Lietuvos karių. Seimas iki 2013 pabaigos yra suteikęs mandatą į misijas vienu metu leisti išsiųsti kiek daugiau kaip 400 karių.