Kariuomenės vadas: apie pasitraukimą iš Afganistano nekalbama

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius teigia, kad apie visišką Lietuvos pasitraukimą iš operacijos Afganistane nėra kalbama, tačiau iš Goro provincijos, kurios atkūrimui dabar vadovaujama, kariai gali būti išvedami maždaug 2014 metais.

Antradienį kalbėdamas Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis grindė sprendimą 2005 metais imtis vadovauti Goro provincijos atkūrimo grupei.

„“Tai yra politinis klausimas. (...) Neina kalba apie išėjimą iš Afganistano, kalba eina apie išėjimą iš Goro provincijos. Svarstome, kad išeiti reikia garbingai. Jeigu mes išeisime neužbaigę savo darbo ir kažkas turės ateiti „uždėti namui stogą“, tai nelabai racionalu ir nelabai protinga. (...) Politikai svarsto, kad tai - išėjimas iš Goro - galėtų būti apie 2014 metais", - sakė A.Pocius.

Pasak kariuomenės vado, iš Goro būtų galima trauktis, kai vietos policija ir Afganistano nacionalinės pajėgos bus parengtos taip, kad pačios galės užtikrinti saugumą provincijoje. Anot generolo, pasitraukimas iš Goro yra ir logistinis iššūkis. Jis pažymėjo, kad pasitraukus ilgainiui misija Afganistane taps mokomąja patariamąja.

Paklaustas, ar sprendimas 2005 metais imtis vadovauti PAG buvo pasvertas, jis teigė, kad savarankiškas dalyvavimas davė daugiau naudos ir patirties nei būtų gauta vykdant misiją „po kažkieno sparnu“.

„Ta nauda yra, išmoktos pamokos yra. Manau, kad nusiuntus nedidelį padalinį su kažkuo, po kažkieno sparnu tokios patirties, kokią mes įgavome, tikrai neįgysi. Kai tave aprūpina, kai tu su kažkuo nuvažiuoji pats neįsivaizduoji daugelio dalykų, ką reikia padaryti. Dabar mūsų žmonės nuvažiavo į plyną lauką. (...) Viduramžių civilizacijos lygmenyje įsteigti tokią stovyklą, kokia yra dabar, tikrai yra didelis pasiekimas“, - kalbėjo A.Pocius.

„Aš manau, kad tai yra iššūkis. Būti sudėtingoje situacijoje lyderiu ar būti sudėtingoje situacijoje vadovaujamam lyderio - čia buvo kiekvienos šalies pasirinkimas. Lietuva pasirinko būti lyderiu“, - sakė kariuomenės vadas.

Jis teigė nenorintis komentuoti sprendimų, kuriuos padarė buvusi Lietuvos karinė vadovybė, bet pažymėjo, kad buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus turėjo „sovietinio karo Afganistane patirties“ ir turėjo savo nuomonę. A.Pocius sakė nemanantis, kad ėmimasis vadovauti Goro PAG buvo klaida.

„Iš pradžių buvo siūloma kaimyninė Bagdhis provincija, kurią dabar turi ispanai, bet aplinkybės taip susiklostė, kad mums vis dėlto pasiūlė saugumo prasme lengvesnę provinciją. Iš pradžių taip neatrodė, bet ką vėliau parodė įvykiai, ispanai patyrė daug daugiau nuostolių ir (ten) daug sudėtingesnė situacija. Aš nemanau, kad Lietuva papuolė į labai sunkią, sudėtingą situaciją. Kitos provincijos daug sudėtingesnės“, - kalbėjo generolas.

„Kodėl latviai ir estai nėjo tokiu pat keliu? Galbūt nepasitikėjimas savimi, galbūt nenoras imtis atsakomybės, o eiti su kažkuo stipresniu. Prie stipresnio būdamas galbūt gali lengviau pasiekti savo tikslų su mažesnėmis pajėgomis. Čia vėlgi aš nenoriu komentuoti apie mūsų sąjungininkus latvius ir estus. Jie priėmė tokius sprendimus ir priimkime tai kaip jų sprendimą“, - TSPMI teigė A.Pocius.

Centrinėje Afganistano Goro provincijoje šiuo metu tarnauja apie 150 Lietuvos karių. Dar apie 100 dislokuoti kituose Afganistano rajonuose.

NATO yra paskelbusi, kad koviniai daliniai iš Afganistano pasitrauks iki 2014 metų pabaigos - tikimasi, kad iki šio termino vietos pajėgos jau bus perėmusios atsakomybę už nacionalinį saugumą.

Buvo tikimasi, kad lapkričio pradžioje Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus įvardins 17 provincijų, kuriose atsakomybę iš tarptautinės koalicijos perims vietos pajėgos. Tačiau šis paskelbimas buvo atidėtas.

Britų žiniasklaida pranešė, jog Afganistano vietos saugumo pajėgoms kol kas ketinama perduoti atsakomybę tik už Lietuvos globojamos Goro provincijos sostinę Čagčaraną.
Šią vasarą Afganistane viešėjęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sakė tikintis, kad atsakomybės perdavimas Goro provincijoje bus įvykęs iki 2013 metų. Jis tada aiškino, jog perdavimas reiškia, kad atsakomybę už saugumą prisiims afganų kariuomenė, ir mažės Lietuvos karių dalyvavimas karinėse operacijose.