Kariuomenės problemos - už civilių akių

Valstybė karininkų mokslams išleidžia ne vieną šimtą tūkstančių litų, tačiau dalis jų nėra patenkinti tarnybos sąlygomis ir algomis, todėl palieka kariuomenę jau po kelerių metų.

Vadovavo bataliono būriui
Alytiškis Donatas (vardas pakeistas) prieš kelerius metus baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją ėmė tarnauti kariuomenėje. Pastaruosius porą metų buvo Alytuje dislokuoto Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuoto pėstininkų bataliono būrio vadas. Donatas turėjo vyriausiojo leitenanto laipsnį.

Tačiau 2010-aisiais, ištarnavęs penkerius metus, jis paliko karinę tarnybą, išėjo į privatųjį verslą. Neseniai išvažiavo dirbti statybose Norvegijoje. Donatas teigia nebuvęs patenkintas nei padėtimi kariuomenėje, nei tarnybos perspektyvomis, nei gaunama alga.

„Prasidėjo krizė, kariuomenės finansavimas ne tik nedidėjo, bet netgi ėmė mažėti. Visur pradėta taupyti, ėmė blogėti karių aprūpinimas. Iš kariuomenės pradėjo bėgti eiliniai kareiviai ir karininkai. Nepasakyčiau, kad masiškai, bet tikrai gausiau nei anksčiau“, – pasakojo jis.

Be to, Donatas nebuvo patenkintas, kad aukštesnioji karinė vadovybė neįsiklausydavo į jaunesniųjų karininkų, esančių arčiau paprastų kareivių, iniciatyvas, kaip galima būtų pagerinti situaciją kariuomenėje, kaip efektyviau suktis susidariusioje „liesesnio biudžeto“ situacijoje.

„Kalbi ką nors, siūlai, mąstai, kaip čia pagerinti padėtį. Bet kaip žirniai į sieną – jokios reakcijos. Į tokias iniciatyvas buvo žiūrima daugiau nei skeptiškai“, – guodėsi jis.

Ištarnavo visą sutartą laiką
Donatas ilgainiui suprato, kad pavargo kovoti už geresnę perspektyvą karo tarnyboje. „Kaip tik tuo metu gavau viliojantį pasiūlymą iš privačiojo verslo. Ten ir išėjau. O šiemet su šeima išvažiavau gyventi ir dirbti į Norvegiją“, – pasakojo buvęs karininkas.

Donatas tikino, kad jam nereikėjo susimokėti valstybei už jo mokslams Generolo Jono Žemaičio akademijoje išleistas lėšas. „Ištarnavau kariniame dalinyje visą tą laiką, kuris buvo numatytas mano sutartyje, pasirašytoje tuoj po akademijos baigimo. Todėl, taip sakant, nieko nelikau skolingas valstybei“, – paaiškino jis.

Tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotoju 2009-aisiais pradėjo dirbti dar vienas buvęs karys – Marius Ž., irgi iš Alytaus. Jis teigė tik dėl materialinių paskatų palikęs tarnybą, nes gavo pernelyg mažą algą, kuri neleido deramai išmaitinti keturių asmenų šeimos.

Marius Ž. buvo paprastas eilinis, vėliau – grandinis kariniame dalinyje. Jis turėjo perspektyvų ir kvietimą baigti valstybės finansuojamus karinius mokslus. Taip būtų įsipareigojęs pasilikti karo tarnyboje kur kas ilgesnį laiką bei siekti joje karjeros. Tačiau atsisakė.

Kitas jaunuolis pasakojo įstojęs į Karo akademiją, tačiau prasimokęs joje vos mėnesį suprato, kad nebegalės baigti kelerius metus trunkančių mokslų. Tuo labiau – paskui dar ir ilgai tarnauti kariuomenėje.

Jokių finansinių šio „dezertyravimo“ iš Karo akademijos padarinių jaunuolis tvirtino neturėjęs.

Privalo atlyginti
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pripažįsta, kad nuo 2008-ųjų pradžios iki dabar buvo kiek daugiau kaip dvi dešimtys atvejų, kai iš Lietuvos kariuomenės pasitraukė karininkai, ištarnavę joje mažiau kaip penkerius metus.

Tokiais atvejais buvusiems karininkams teko padengti bent dalį valstybės į jų karo mokslus investuotų lėšų. Sumos, kurias buvę karininkai turi padengti, siekia nuo kelių dešimčių tūkstančių iki daugiau kaip 100 tūkst. litų.

KAM aiškina, kad „baigę Lietuvos karo akademiją, sudaryti profesinių karo tarnybos sutarčių kviečiami tik geriausi kariūnai, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius“. Likusieji esą išleidžiami į atsargą, tampa parengtojo kariuomenės rezervo dalimi ir neprivalo kompensuoti mokslo išlaidų.

Tačiau jei kariūnai pageidauja nutraukti mokslą Karo akademijoje nebaigę studijų arba atsisako pasirašyti profesinę sutartį dėl priežasčių, kurios nėra pripažintos svarbiomis arba nuo jo valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis, kariūnas „privalo atlyginti mokslo ir akademijoje išlaidas pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą tvarką ir išlaidų apskaičiavimo metodiką“.

Kainuoja 100–170 tūkst. litų
Paklaustas, kiek kainuoja vieno karininko parengimas, Generolo Jono Žemaičio akademijos viršininkas pulkininkas Gintaras Bagdonas pateikė pavyzdį: „Vieno kariūno, rengiamo pagal socialinių mokslų ir pėstininko būrio vado karinio rengimo programas, ketverių metų studijų kaina pagal švietimo ir mokslo ministerijos ir krašto apsaugos ministro patvirtintas studijų ir karinio rengimo kainas 2007–2010 m. sudaro apie 100 tūkst. litų. Karo lakūnų parengimas kainuoja daugiau – iki 150–170 tūkst. litų.“

Būtent tokias sumas ir tenka padengti tiems kariūnams, kurie pasitraukia iš akademijos nebaigę mokslų, arba karininkams, kurie anksčiau laiko nutraukia tarnybos kariuomenėje sutartį.

Iš viso Karo akademijoje šiuo metu mokosi beveik du šimtai būsimų karininkų.
„Pernai turėjome du kariūnus, kurie, baigę keturis kursus, nutraukė mokslus. Su vienu atsisveikinta už nepažangumą, su kitu – jam pačiam prašant. Abu jie turės kompensuoti per ketverius metus valstybės į jų mokslus investuotas lėšas“, – aiškino G.Bagdonas. Bet jie abu nėra laikomi dezertyrais – savavališkai pasitraukusiais iš tarnybos kariuomenėje.

„Apskritai dezertyravmo iš akademijos atvejų iki šių metų spalio nebuvo pasitaikę. Tik pastaroji istorija, kai du būsimi karo aviatoriai savavališkai pasitraukė ir išvyko į užsienį, galėtų būti prilyginama dezertyravimui“, – sakė pulkininkas.

Nepažangūs šalinami
G.Bagdonas teigė, kad nepažangūs kariūnai nepaliekami antrus metus mokytis tame pačiame kurse, o iškart šalinami iš Akademijos. Be to, besimokantiems joje nėra suteikiamos akademinės atostogos.

„Karo akademija yra aukštoji, universitetinio lygio mokykla, tačiau specifinė, turinti savo labai aiškius ir griežtus karinius statutinius reikalavimus. Mokslas joje prilyginamas tarnybai kariuomenėje, todėl ir taikomi atitinkami drausmės bei hierarchiniai reikalavimai“, – tvirtino pulkininkas.

Kita vertus, tik įstojusiems į akademiją nustatomas beveik dviejų mėnesių bandomasis laikotarpis, per kurį galima be jokių pasekmių nutraukti mokslus ir išeiti „į visas keturias puses“.

„Bet po tų dviejų mėnesių su visais kariūnais pasirašomos sutartys, kuriose numatytos mokslų akademijoje sąlygos ir pasekmės, atsirandančios nutraukus mokslus anksčiau laiko. Tarp tų pasekmių yra ir padengimas išlaidų, kurias valstybė skyrė mokslams“, – kalbėjo jis.

Terminas sutrumpintas
KAM paaiškino, kad iki 2004 m. galiojo priėmimo į profesinę karo tarnybą tvarka, nustatanti, kad pradedantis studijas jaunuolis Lietuvos karo akademijoje pasirašydavo sutartį, kuria įsipareigodavo baigęs akademiją 6 metus ištarnauti krašto apsaugos sistemoje.

Bet 2004-ųjų lapkritį įsigaliojusi nauja Krašto apsaugos sistemos organizavo ir karo tarnybos organizavimo įstatymo redakcija panaikino 6 metų terminą.

„Tai reiškia, kad akademiją baigęs ir profesinę karo tarnybos sutartį pasirašęs karininkas turėtų tarnauti tiek laiko, kiek jis, pradėdamas studijas, įsipareigojo pagal mokymosi sutartį. Mokymosi sutartyse nustatomas įsipareigojimas ištarnauti 5 metus, pabaigus mokslus“, – tvirtinama ministerijos paaiškinime.

Anot KAM, planuojama, kad su pabaigusiais akademiją bus sudaromos terminuotos profesinės tarnybos sutartys, todėl įsipareigojimas tarnauti bus numatytas laikinosiose profesinės tarnybos sutartyse.

„Tačiau ir šiuo atveju, jei nėra įstatyme nustatyto minimalaus tarnybos laikotarpio, tarnybos sutartyje negalėtų būti ilgesnis terminas, nei nurodyta mokymosi sutartyje. Jei karys atsisako tarnauti iki tol, kol baigia galioti tarnybos sutartis, jis privalo atlyginti mokymosi išlaidas proporcingai neištarnautam laikui – tai yra atlygintinų išlaidų dydis mažinamas, proporcingai jau ištarnautam laikui. Tokį išaiškinimą yra pateikęs Aukščiausias Teismas“, – paaiškinta KAM rašte.

Daugėja nenorinčių likti
Ministerija pateikė pasitraukimo iš kariuomenės per pastaruosius kelerius metus statistiką.

Nuo 2008 m sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. iš viso į atsargą buvo išleisti 342 karininkai. 2008 m. tokių karininkų buvo 71, 2009 m. – 82, 2010 m. – 130 ir per 10 mėn. 2011 m. – 59.

„Iš šio skaičiaus 6 proc. karininkų buvo išleisti į atsargą ištarnavę trumpesnį nei penkerių metų laikotarpį“, – rašoma KAM atsakyme dienraščiui. Tai yra apie dvidešimt buvusių karininkų.

Visi jie turi sumokėti valstybei mažesnę ar didesnę kompensaciją už karo tarnybos sutarčių nutraukimą. Bendra tokių kompensacijų suma siekia daugiau kaip milijoną litų.
„Toli gražu nėra taip, kad sumokėti reikia viską iškart vienu ypu. Yra taikomi atidėjimai ir mokėjimai per kelerius metus. Dėl to su kiekvienu buvusiu kariūnu ar karininku yra pasirašomos atskiros sutartys“, – tvirtino pulkininkas G.Bagdonas.

Dar kelios dešimtys iš kariuomenės pasitraukė po penkerius metus trukusios tarnybos. Tačiau tokiais atvejais yra laikoma, kad tarnybos sutartis yra pasibaigusi ir buvęs karininkas lieka nieko nebeskolingas valstybei.

Valstybė karininkų mokslams išleidžia ne vieną šimtą tūkstančių litų, tačiau dalis jų nėra patenkinti tarnybos sąlygomis ir algomis, todėl palieka kariuomenę jau po kelerių metų.

Vadovavo bataliono būriui
Alytiškis Donatas (vardas pakeistas) prieš kelerius metus baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją ėmė tarnauti kariuomenėje. Pastaruosius porą metų buvo Alytuje dislokuoto Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuoto pėstininkų bataliono būrio vadas. Donatas turėjo vyriausiojo leitenanto laipsnį.

Tačiau 2010-aisiais, ištarnavęs penkerius metus, jis paliko karinę tarnybą, išėjo į privatųjį verslą. Neseniai išvažiavo dirbti statybose Norvegijoje. Donatas teigia nebuvęs patenkintas nei padėtimi kariuomenėje, nei tarnybos perspektyvomis, nei gaunama alga.

„Prasidėjo krizė, kariuomenės finansavimas ne tik nedidėjo, bet netgi ėmė mažėti. Visur pradėta taupyti, ėmė blogėti karių aprūpinimas. Iš kariuomenės pradėjo bėgti eiliniai kareiviai ir karininkai. Nepasakyčiau, kad masiškai, bet tikrai gausiau nei anksčiau“, – pasakojo jis.

Be to, Donatas nebuvo patenkintas, kad aukštesnioji karinė vadovybė neįsiklausydavo į jaunesniųjų karininkų, esančių arčiau paprastų kareivių, iniciatyvas, kaip galima būtų pagerinti situaciją kariuomenėje, kaip efektyviau suktis susidariusioje „liesesnio biudžeto“ situacijoje.

„Kalbi ką nors, siūlai, mąstai, kaip čia pagerinti padėtį. Bet kaip žirniai į sieną – jokios reakcijos. Į tokias iniciatyvas buvo žiūrima daugiau nei skeptiškai“, – guodėsi jis.

Ištarnavo visą sutartą laiką
Donatas ilgainiui suprato, kad pavargo kovoti už geresnę perspektyvą karo tarnyboje. „Kaip tik tuo metu gavau viliojantį pasiūlymą iš privačiojo verslo. Ten ir išėjau. O šiemet su šeima išvažiavau gyventi ir dirbti į Norvegiją“, – pasakojo buvęs karininkas.

Donatas tikino, kad jam nereikėjo susimokėti valstybei už jo mokslams Generolo Jono Žemaičio akademijoje išleistas lėšas. „Ištarnavau kariniame dalinyje visą tą laiką, kuris buvo numatytas mano sutartyje, pasirašytoje tuoj po akademijos baigimo. Todėl, taip sakant, nieko nelikau skolingas valstybei“, – paaiškino jis.

Tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotoju 2009-aisiais pradėjo dirbti dar vienas buvęs karys – Marius Ž., irgi iš Alytaus. Jis teigė tik dėl materialinių paskatų palikęs tarnybą, nes gavo pernelyg mažą algą, kuri neleido deramai išmaitinti keturių asmenų šeimos.

Marius Ž. buvo paprastas eilinis, vėliau – grandinis kariniame dalinyje. Jis turėjo perspektyvų ir kvietimą baigti valstybės finansuojamus karinius mokslus. Taip būtų įsipareigojęs pasilikti karo tarnyboje kur kas ilgesnį laiką bei siekti joje karjeros. Tačiau atsisakė.

Kitas jaunuolis pasakojo įstojęs į Karo akademiją, tačiau prasimokęs joje vos mėnesį suprato, kad nebegalės baigti kelerius metus trunkančių mokslų. Tuo labiau – paskui dar ir ilgai tarnauti kariuomenėje.

Jokių finansinių šio „dezertyravimo“ iš Karo akademijos padarinių jaunuolis tvirtino neturėjęs.

Privalo atlyginti
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pripažįsta, kad nuo 2008-ųjų pradžios iki dabar buvo kiek daugiau kaip dvi dešimtys atvejų, kai iš Lietuvos kariuomenės pasitraukė karininkai, ištarnavę joje mažiau kaip penkerius metus.

Tokiais atvejais buvusiems karininkams teko padengti bent dalį valstybės į jų karo mokslus investuotų lėšų. Sumos, kurias buvę karininkai turi padengti, siekia nuo kelių dešimčių tūkstančių iki daugiau kaip 100 tūkst. litų.

KAM aiškina, kad „baigę Lietuvos karo akademiją, sudaryti profesinių karo tarnybos sutarčių kviečiami tik geriausi kariūnai, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius“. Likusieji esą išleidžiami į atsargą, tampa parengtojo kariuomenės rezervo dalimi ir neprivalo kompensuoti mokslo išlaidų.

Tačiau jei kariūnai pageidauja nutraukti mokslą Karo akademijoje nebaigę studijų arba atsisako pasirašyti profesinę sutartį dėl priežasčių, kurios nėra pripažintos svarbiomis arba nuo jo valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis, kariūnas „privalo atlyginti mokslo ir akademijoje išlaidas pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą tvarką ir išlaidų apskaičiavimo metodiką“.

Kainuoja 100–170 tūkst. litų
Paklaustas, kiek kainuoja vieno karininko parengimas, Generolo Jono Žemaičio akademijos viršininkas pulkininkas Gintaras Bagdonas pateikė pavyzdį: „Vieno kariūno, rengiamo pagal socialinių mokslų ir pėstininko būrio vado karinio rengimo programas, ketverių metų studijų kaina pagal švietimo ir mokslo ministerijos ir krašto apsaugos ministro patvirtintas studijų ir karinio rengimo kainas 2007–2010 m. sudaro apie 100 tūkst. litų. Karo lakūnų parengimas kainuoja daugiau – iki 150–170 tūkst. litų.“

Būtent tokias sumas ir tenka padengti tiems kariūnams, kurie pasitraukia iš akademijos nebaigę mokslų, arba karininkams, kurie anksčiau laiko nutraukia tarnybos kariuomenėje sutartį.

Iš viso Karo akademijoje šiuo metu mokosi beveik du šimtai būsimų karininkų.
„Pernai turėjome du kariūnus, kurie, baigę keturis kursus, nutraukė mokslus. Su vienu atsisveikinta už nepažangumą, su kitu – jam pačiam prašant. Abu jie turės kompensuoti per ketverius metus valstybės į jų mokslus investuotas lėšas“, – aiškino G.Bagdonas. Bet jie abu nėra laikomi dezertyrais – savavališkai pasitraukusiais iš tarnybos kariuomenėje.

„Apskritai dezertyravmo iš akademijos atvejų iki šių metų spalio nebuvo pasitaikę. Tik pastaroji istorija, kai du būsimi karo aviatoriai savavališkai pasitraukė ir išvyko į užsienį, galėtų būti prilyginama dezertyravimui“, – sakė pulkininkas.

Nepažangūs šalinami
G.Bagdonas teigė, kad nepažangūs kariūnai nepaliekami antrus metus mokytis tame pačiame kurse, o iškart šalinami iš Akademijos. Be to, besimokantiems joje nėra suteikiamos akademinės atostogos.

„Karo akademija yra aukštoji, universitetinio lygio mokykla, tačiau specifinė, turinti savo labai aiškius ir griežtus karinius statutinius reikalavimus. Mokslas joje prilyginamas tarnybai kariuomenėje, todėl ir taikomi atitinkami drausmės bei hierarchiniai reikalavimai“, – tvirtino pulkininkas.

Kita vertus, tik įstojusiems į akademiją nustatomas beveik dviejų mėnesių bandomasis laikotarpis, per kurį galima be jokių pasekmių nutraukti mokslus ir išeiti „į visas keturias puses“.

„Bet po tų dviejų mėnesių su visais kariūnais pasirašomos sutartys, kuriose numatytos mokslų akademijoje sąlygos ir pasekmės, atsirandančios nutraukus mokslus anksčiau laiko. Tarp tų pasekmių yra ir padengimas išlaidų, kurias valstybė skyrė mokslams“, – kalbėjo jis.

Terminas sutrumpintas
KAM paaiškino, kad iki 2004 m. galiojo priėmimo į profesinę karo tarnybą tvarka, nustatanti, kad pradedantis studijas jaunuolis Lietuvos karo akademijoje pasirašydavo sutartį, kuria įsipareigodavo baigęs akademiją 6 metus ištarnauti krašto apsaugos sistemoje.

Bet 2004-ųjų lapkritį įsigaliojusi nauja Krašto apsaugos sistemos organizavo ir karo tarnybos organizavimo įstatymo redakcija panaikino 6 metų terminą.

„Tai reiškia, kad akademiją baigęs ir profesinę karo tarnybos sutartį pasirašęs karininkas turėtų tarnauti tiek laiko, kiek jis, pradėdamas studijas, įsipareigojo pagal mokymosi sutartį. Mokymosi sutartyse nustatomas įsipareigojimas ištarnauti 5 metus, pabaigus mokslus“, – tvirtinama ministerijos paaiškinime.

Anot KAM, planuojama, kad su pabaigusiais akademiją bus sudaromos terminuotos profesinės tarnybos sutartys, todėl įsipareigojimas tarnauti bus numatytas laikinosiose profesinės tarnybos sutartyse.

„Tačiau ir šiuo atveju, jei nėra įstatyme nustatyto minimalaus tarnybos laikotarpio, tarnybos sutartyje negalėtų būti ilgesnis terminas, nei nurodyta mokymosi sutartyje. Jei karys atsisako tarnauti iki tol, kol baigia galioti tarnybos sutartis, jis privalo atlyginti mokymosi išlaidas proporcingai neištarnautam laikui – tai yra atlygintinų išlaidų dydis mažinamas, proporcingai jau ištarnautam laikui. Tokį išaiškinimą yra pateikęs Aukščiausias Teismas“, – paaiškinta KAM rašte.

Daugėja nenorinčių likti
Ministerija pateikė pasitraukimo iš kariuomenės per pastaruosius kelerius metus statistiką.

Nuo 2008 m sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. iš viso į atsargą buvo išleisti 342 karininkai. 2008 m. tokių karininkų buvo 71, 2009 m. – 82, 2010 m. – 130 ir per 10 mėn. 2011 m. – 59.

„Iš šio skaičiaus 6 proc. karininkų buvo išleisti į atsargą ištarnavę trumpesnį nei penkerių metų laikotarpį“, – rašoma KAM atsakyme dienraščiui. Tai yra apie dvidešimt buvusių karininkų.

Visi jie turi sumokėti valstybei mažesnę ar didesnę kompensaciją už karo tarnybos sutarčių nutraukimą. Bendra tokių kompensacijų suma siekia daugiau kaip milijoną litų.
„Toli gražu nėra taip, kad sumokėti reikia viską iškart vienu ypu. Yra taikomi atidėjimai ir mokėjimai per kelerius metus. Dėl to su kiekvienu buvusiu kariūnu ar karininku yra pasirašomos atskiros sutartys“, – tvirtino pulkininkas G.Bagdonas.

Dar kelios dešimtys iš kariuomenės pasitraukė po penkerius metus trukusios tarnybos. Tačiau tokiais atvejais yra laikoma, kad tarnybos sutartis yra pasibaigusi ir buvęs karininkas lieka nieko nebeskolingas valstybei.


Šiame straipsnyje: Lietuvakariuomenė

NAUJAUSI KOMENTARAI

dar

dar portretas
tik durniu reikia but dabar eiti i kariuom.

kareivis

kareivis portretas
droze baisiau negu sauktinius

3

3 portretas
Kol KAM vadovauja žmogus, kuris rūpinasi tik savo asmeniniu įvaizdžiu ir tik savo partijos reikalais, o ne tinkamu savo vadovajamos srities finansavimu, tol ir bus tokia betvarkė šalies gynyboje sistemoje.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių