Kandidatas į VSD vadovus sieks depolitizuoti saugumo tarnybą

Seimas po savaitės balsuos dėl Prezidentės pasirinkto kandidato į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus Gedimino Grinos.

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės teikiamą kandidatą į VSD direktorius pristatė jos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius. Jis pakartojo prieš kelias dienas Prezidentės pareikštą poziciją, kad šiuo metu Krašto apsaugos ministerijos Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui laikinai vadovaujančio G.Grinos „patirtis žvalgybos ir kontržvalgybos, tarptautinio bendradarbiavimo ir diplomatinėje srityse gali būti vertinga pertvarkant ne tik VSD, bet ir visą šalies žvalgybos sistemą“.

„Prezidentė pabrėžia būtinybę objektyviai įvertinti situaciją departamente, depolitizuoti jo veiklą ir užtikrinti, kad būtų efektyviai vykdomi Valstybės gynimo tarybos suformuluoti reikalavimai“, - sakė J.Markevičius.

Pasak G.Grinos, „VSD pirmiausia turi būti žvalgybos institucija“. Jo nuomone, VSD „nėra nacionalinio saugumo politiką formuojanti institucija“, nes tai yra valstybės vadovybės ir atsakingų pareigūnų atsakomybė.

Įvardydamas VSD problemas, G.Grina pastebėjo, kad departamentas turi būti informacijos tiekėjas sprendėjams dėl nacionalinio saugumo klausimų: „Informacijos tiekėjo ir sprendimų priėmėjo santykiai yra tam tikra problema. Santykio tarp jųdviejų nebuvimas sukelia saugumo tarnybos politizavimo problemą. Reikia rasti optimalų santykį ir pasiekti, kad VSD būtų depolitizuota“.

Seimo narių paklaustas, kas „turėtų priimti sprendimą dėl kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklos Lietuvoje“, kandidatas atsakė, kad „niekas tokio sprendimo priimti negali, nes bet kokios kitos valstybės spectanybos veikla Lietuvoje yra nelegali“.

Daug klausimų G.Grina sulaukė dėl 12 analitinių pažymų pateikimo parlamentui. Klausiamas, ar pateiks Seimui pažymas, kurių pareikalauta Seimo nutarimu, G.Grina sakė negalintis konkrečiai atsakyti, nes nėra su jomis susipažinęs, tačiau tvirtino, jei teisės aktai tą leidžia, nematantis priežasčių jų nepateikti.  "Šis klausimas iš tų, į kurį labai suku atsakyti, nedisponuojant informacija, nenorėčiau kalbėti apie tai, ko nežinau. Išties tai institucijų tarpusavio pasitikėjimo klausimas ir reguliacinių normų nustatymo klausimas. Jeigu teisės aktai leidžia tai padaryti, nematau problemų tai padaryti", - sakė jis.

Trumpuose pasisakymuose daugelio Seimo frakcijų atstovai teigiamai atsiliepė apie Prezidentės pasirinktą kandidatą į VSD vadovus. Tačiau galutinį sprendimą, ar balsuoti už šią kandidatūrą jos žadėjo priimti per ateinančią savaitę savo posėdžiuose ir pabendravusios su pačiu G.Grina.

Balsavimas dėl D.Grybauskaitės teikimo Seime turėtų įvykti kitą ketvirtadienį, balandžio 1 dieną.

VSD direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu. Jeigu G.Grina bus paskirtas VSD šefu, jam bus suteiktas saugumo generolo laipsnis.

Ilgametis krašto apsaugos sistemos pareigūnas pulkininkas leitenantas G.Grina 2001-2004 metais buvo Lietuvos karinis atašė Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2004 m. jis pradėjo tarnauti Antrajame operatyvinių tarnybų departamente, 2005 m. paskirtas šio departamento direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2009 m. birželio yra laikinasis departamento direktorius ir pavaduoja kvalifikaciją užsienyje keliantį departamento vadovą Joną Kačergių.

VSD vadovo postas liko laisvas po to, kai pernai gruodį iš šių pareigų pasitraukė Povilas Malakauskas. Šiuo metu saugumo šefo pareigas laikinai eina Romualdas Vaišnoras.