- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei Vyriausybė nesutars dėl paramos baigusiems savanoriškus bazinius karinius mokymus (BKM) jaunuoliams, vėliau gali tekti grįžti prie privalomo šaukimo į kariuomenę, tvirtina krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
„Jeigu nenorime tokios savanorių skatinimo sistemos ir jeigu kaip nors užstrigtų toks svarstymas, tada neišvengiamai ateityje turėtų būti grįžta jau rengiant rezervą ir prie privalomo kvietimo. Aš nenorėčiau - manau, kad yra visos galimybės Lietuvoje tam savanoriškam procesui įsitvirtinti“, - pirmadienį žurnalistams sakė R.Juknevičienė.
Vyriausybė pirmadienį pasitarime ketino diskutuoti dėl dalies studijų kainos kompensavimo ir darbo užmokesčio subsidijavimo baigusiems bazinius karinius mokymus ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims, bet susirgus švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, šis klausimas buvo atidėtas.
Krašto apsaugos ministrė sakė nežinanti, ar yra tokių pasiūlymų nepalaikančių ministrų, bet vylėsi, kad jiems pritars visų partijų atstovai Vyriausybėje.
„Manau, kad tai tiks ir liberalams, ir konservatoriams, kurių partijos yra šioje koalicijoje (...). Tikiuosi, kad tikrai sulauksiu pritarimo. Kadangi šiandien dar nebuvo svarstymo, aš nežinau ministrų nuomonės. Su socialinės apsaugos ir darbo ministru mes jau esame kalbėję, sutarę“, - sakė R.Juknevičienė.
Viename iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengų projektų siūloma, kad subsidija už įdarbintą ar sugrįžusį dirbti asmenį, atlikusį nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusį bazinius karinius mokymus, negalėtų viršyti 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio (apie 1200 litų). Pirmiesiems ji būtų mokama šešis, BKM dalyviams - tris mėnesius.
Tokia tvarka, pasak KAM, leistų „sumažinti šiuo metu esančią problemą, kai darbdaviai nėra suinteresuoti išleisti savo darbuotojų atlikti karo prievolės arba patys karo prievolininkai nenori jos atlikti, nes nežino, ar jiems, kai jie atliks karo prievolę, bus išlaikyta buvusi darbo vieta ir ar bus užtikrintas buvęs atlyginimas ir tos pačios darbo sąlygos“. Tai esą taip pat turėtų paskatinti karo prievolę atlikti labiau išsilavinusius ir kompetentingus Lietuvos piliečius, kurių šiuo metu Lietuvos kariuomenėje trūksta.
„Pagrindinis tikslas yra rezervo rengimas, antras tikslas yra kad į profesinę karo tarnybą ateitų labiau motyvuoti žmonės, kurie per tas 12 savaičių patys įsitikintų, ar jiems ta profesinė karo tarnyba tinka, ar galų gale ar jie tinka, ar jie yra pakankamai pasirengę. (...) Blogai buvo, kai sustabdžius šaukimą į eilinius karius, buvo šaukiami žmonės tiesiai iš gatvės, ir jie po mėnesio kito suprasdavo, kad nelabai čia pataikė. Tada ir išlaidų daugiau valstybei, kadangi ir atlyginimą reikia mokėti, ir tikrai nepakankamai motyvuoti žmonės ateidavo“, - kalbėjo R.Juknevičienė.
Prognozuojama, kad darbo ir įdarbinimo subsidija 2012 metais galėtų pasinaudoti apie 140 karo prievolininkų. Subsidijoms mokėti gali prireikti apie 464 tūkst. - 522 tūkst. litų.
KAM taip pat teikia pakeitimus, kuriais studijų įmokos būtų grąžintos ne tik geriausiems studentams, bet ir asmenims, baigusiems BKM ar nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Ministerijos skaičiavimu, tam 2012 metais gali prireikti iki 932 tūkst. litų.
Be to, KAM siūlo, kad ne anksčiau kaip 2012 metais į aukštąsias mokyklas įstojusiems atsargos kariams, garbingai ištarnavusiems bent ketverius metus ir pirmą kartą studijuojantiems pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programas valstybės nefinansuojamose studijų vietose, iš valstybės biudžeto lėšų būtų teikiama parama studijų kainai padengti. Parama būtų mokama už ne ilgesnes kaip ketverių metų trukmės studijas. Šiam siūlymui įgyvendinti esą reikėtų iki 274 tūkst. litų per metus.
Siūlymams įgyvendinti KAM sako savo biudžete lėšų neplanavusi, nes „pagal kompetenciją ir valdymo sritis šių teisės aktų reguliavimo sritis yra priskirta atitinkamai Socialinės apsaugos ir darbo ir Švietimo ir mokslo ministerijoms“.
Lietuvos kariuomenėje BKM organizuojami nuo 2009 metų lapkričio mėnesio. Į šiuos mokymus savanoriškumo principu šaukiami 18-35 metų amžiaus karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitais būdais neįgiję pagrindinio karinio pasirengimo. Tačiau įstatyme yra numatyta galimybė, jog nesusirinkus pakankamam savanorių skaičiui į mokymus būtų galima privalomai atsitiktine tvarka kviesti 18-26 metų vyrus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?1
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Domuko sėkmės istorija: po šešių valandų operacijos smegenų auglys visiškai pašalintas2
Praėjusių metų pabaigoje paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kreipėsi į visuomenę su labai ypatingu prašymu – šešerių metų vėžiu sergančiam Domukui skubiai reikalinga parama. Sąskaita už suplanuotą smeg...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?11
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Ministerija: šiemet šalies mokyklose dirba beveik tūkstančiu daugiau mokytojų padėjėjų1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 tūkst. 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 t...
-
Ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, tūkstančiai žmonių liko be elektros1
Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. ...
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...