- lrt.lt, DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kairiųjų socialinių judėjimų atstovai reikalauja objektyvaus ir nešališko sausio 16-osios bylos tyrimo ir teigia, kad šalies įstatymai griežtesni už Irano.
Kaip rašoma išplatintame pranešime, panašios bylos šiuo metu tiriamos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Irane. Latvijoje 46 žmonės teisiami už dalyvavimą 2009 m. sausio 13-osios proteste prie Seimo, o Irane už dalyvavimą masiniuose protestuose po 2009 m. birželio 12-ąją vykusių prezidento rinkimų teisiama 200 žmonių, 80 iš jų jau nuteista. Lietuvoje už masinių neramumų kurstymą numatoma iki 6-erių metų laisvės atėmimo bausmė, Latvijoje - iki 8-erių, o Irane už tokį patį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu tik iki 5-erių metų. Maksimalios bausmės už dalyvavimą masiniuose neramumuose 2009-ųjų vasarą Irane susilaukė tik opozicijos lyderis.
Antrasis aspektas, pasak Lietuvos kairiųjų, išskiriantis sausio 16-osios įvykių Vilniuje bylą, yra grynai politinis protesto pobūdis. Rygoje ir Teherane nuo įtūžusių žmonių nukentėjo ir niekuo dėti miesto infrastruktūros objektai - parduotuvės, gyvenamieji namai, automobiliai. Tuo tarpu Vilniuje protesto dalyvių veiksmai buvo nukreipti tik į politines struktūras - Seimą ir specialiąją policiją. Nuo valdžios politika nepatenkintų žmonių nukentėjo tik Seimo langai ir policininkų skydai. Taigi sausio 16-osios įvykių dalyviai yra žmonės, įtariami politiniais, o ne kriminaliniais nusikaltimais.
Išplatintame pranešime taip pat teigiama, kad riaušės prie Seimo susirinkusi minia veikė spontaniškai ir neorganizuotai, todėl prokuratūros kaltinimai organizuotais ir iš anksto suplanuotais veiksmais atrodo itin nelogiški ir nepagrįsti. Pasak prokurorų, sausio 16 prie Seimo susirinkę žmonės veikė bendrai ir kartu išprovokavo žmonių sambūrį smurtauti bei pažeisti viešąją tvarką. Anot jų, iš įvairių Lietuvos vietų į profsąjungų rengtą akciją suvažiavę ir vienas kito nepažinoję 29 asmenys per mitingą spėjo susipažinti, iš anksto susitarti ir suorganizuoti riaušes, atnešusias didelių materialinių nuostolių. Ypatingai keistai atrodo kaltinimai, kad žmogus, iš anksto susitaręs su kitais bendrininkais, savo mobiliuoju telefonu išdaužė Seimo langą, o tokių absurdiškų prokuratūros pareiškimų yra ne vienas.
Ketvirtoji sausio 16-osios bylos ypatybė - jos tendencingumas ir vienpusiškumas. Tai jau trečia su šiais įvykiais susijusi byla, pasiekusi teismą. Pirmose dvejose prokuratūros kaltinimai subliūško.
Teismas nepripažino nei mitingą organizavusių profsąjungų, nei tame mitinge aktyviai dalyvavusio politiko kaltės. Dabar bandoma apkaltinti minėtus 29 žmones - įrodyti, kad jų, o ne policijos veiksmai išprovokavo smurto protrūkį. Policijos veiksmai iš viso nenagrinėjami. Prokurorų nuomone, žmonės, sugadinę plastikinius Seimo langus ir plastikinius policininkų skydus, yra smurtautojai, o policininkai, šaudę į gyvus žmones ir juos nuodiję ašarinėmis dujomis, yra aukos.
Itin tendencingą teisminės sistemos požiūrį į sausio 16-osios bylą parodo faktas, kad iki šiol nėra užvesta nė viena byla dėl neteisėtų policijos veiksmų, nors į prokuratūrą su tokiais skundais kreipėsi daugybė žmonių. Pavyzdžiui, fotomenininkas ir žurnalistas Alfredas Girdziušas, 1991 m. apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, 2009 m. sausio 16-ąją gavo guminę kulką į koją; gumine kulka į koją buvo sužeistas ir buvęs „Fronto” partijos narys Antanas Čebatariūnas. Tai tik du žmonės, nedalyvavę riaušėse, tačiau nukentėję nuo policijos smurto. Į abu šauta iš nugaros, jiems einant iš įvykio vietos. Abiem policija jokių reikalavimų prieš šaudama nepateikė. Abiem atvejais kulkos ne atsitiktinės, ne rikošetas. Abiejų skundai net nepradėti tirti.
Yra ir daugiau žmonių, nukentėjusių nuo policijos veiksmų, skundų. Policiją į protestą atsakė smurtu, ne tik mušė lazdomis, bet ir šaudė į susirinkusius žmones. Kodėl prokuratūra nepareiškia kaltinimų žmones žalojusiems policininkams? Kodėl ji netiria gausių įvykių dalyvių liudijimų, kad policija pati provokavo riaušes? Šie klausimai lieka be atsako.
Kreipimesi į Teisingumo ministeriją, generalinę prokuratūrą, vidaus reikalų ministeriją bei į 2-ąjį Vilniaus apylinkės teismą Lietuvos socialinių judėjimas reikalauja, kad būtų nustatyti pareigūnai, įsakę šaudyti į žmones, ir asmenys, vykdę šiuos įsakymus. Taip pat reikalaujama nustatyti policijos pajėgų vaidmenį kurstant 2009 m. sausio 16-osios riaušes bei, neištyrus pirmų dviejų punktų, nutraukti prasidėjusią riaušininkų bylą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius6
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...