Kaip A. Lukašenka pasikeisti gimimo datos lietuvis negalėtų

Skirtingai nei Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, panorėjęs pakeisti savo gimimo datą, lietuvis to padaryti negalėtų. Lietuvos įstatymai nenumato gimimo datos keitimo, pagal juos leistinas tik klaidų taisymas, – teigia lrt.lt kalbinti ekspertai. Jeigu vis dėlto žmogus minties pasikeisti savo gimimo datą iš galvos neišmestų, jam galbūt pagelbėti galėtų nebent teismas.

Kaip jau rašė lrt.lt, 56 metų Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, kaip ir jo šešiametis sūnus Nikolajus, gimtadienį švęs rugpjūčio 31-ąją, o ne 30-ąją, kaip iki šiol.

Lietuvos pilietis, panorėjęs pasikeisti savo gimimo datą į kitą norimą – to padaryti negalėtų, nes šito neleidžia mūsų šalies įstatymai. Datą galima taisyti tik tokiu atveju, jeigu yra padaryta klaida.

Kol kas, Lietuvos praktikoje, lrt.lt kalbintų pašnekovų teigimu, tokių atvejų, kad būtų pakeista faktus atitinkanti gimimo data nėra pasitaikę.

„Iš savo darbo praktikos aš atsimenu vieną atvejį, kada norėjo pakeisti vaiko gimimo datą, nes jis gimė Lapkričio 1-ąją. Buvo pasakyta, kad jeigu jau žmogus gimė tą dieną, tai nieko padaryti ir negalima – gimimo data nekeičiama, ji tiktai taisoma, jeigu padaryta klaida“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.

Kaip pastebi Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro vyriausioji specialistė Stefanija Šakalienė, vienintelė galimybė pasikeisti gimimo datą – teismo keliu. Be teismo įsikišimo išimtys nedaromos.

„Dažniausiai gimimo datas taiso (įveltas klaidas – lrt.lt) gimę po karo žmonės. Tuo laikotarpiu tėvai baiminosi vaikus registruoti metrikacijos skyriuose, tai krikštydavo.

Vėliau buvo įvestas registracijos įstatymas ir jo nevykdymas grėsė baudomis – tada žmonės savo jau paaugusius vaikus vedė į metrikacijos įstaigas registruoti. Datas – kokias norėjo, tokias užrašė.

Šiemet turėjome tokį atvejį. Karo metais vaikas nebuvo registruotas, tik pakrikštytas. Dokumentuose nurodyta, kad jis gimė 1947 m., o jis teigė, kad yra gimęs 1945 m. tokį ir tokį mėnesį. Teismo keliu jis įrodė, kad yra taip, kaip sako. Surado liudytojus, kažkokius dokumentus ir teismas nurodė mums ištaisyti klaidą“, – kalbėjo specialistė.

Kaip informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro vyriausioji specialistė S. Šakalienė, laikinojoje sostinėje per 8 šių metų mėnesius dėl klaidų gimimo datoje ištaisymo kreipėsi du asmenys.

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Kuzmienė informavo, kad per metus vidutiniškai dėl klaidų gimimo datoje ištaisymo kreipiasi apie 20 žmonių.

Pavardes dažniausiai keičiasi jaunuoliai

Kaip informavo lrt.lt pašnekovai, žmogus ir savo pavardės į norimą, bet jo giminėje niekada neegzistavusią pavardę, pasikeisti negalėtų.

„Negalima imti pavardės iš oro. Lietuvos teisingumo ministro patvirtintose asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse yra nuoroda, kad jeigu žmogus renkasi kitą pavardę, tai ta pavardė turi būti susieta su jo senelių, prosenelių pavarde. Šiuo atveju turi būti nuoroda į giminystę“, – pažymėjo Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjo pavaduotojas Gediminas Lukoševičius.

Pašnekovas informavo, jog iš beveik 100 kauniečių, per šių metų 8 mėnesius keitusių savo pavardes, apie 30 jas keitė į savo senelių ar protėvių.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos G. Misevičienės pateiktais duomenimis, dėl pavardės keitimo į senelių ar prosenelių šiemet jau sulauktas 21 prašymas.

„Perverčiau prašymus ir pabandžiau pasižiūrėti, kokio amžiaus ir šeimyninio statuso žmonės dažniausiai prašo pakeisti savo pavardę į senelio ar prosenelio. Didžioji dauguma yra jauni ir nevedę žmonės, sulaukę 18 metų arba šiek tiek vyresni“, – dėstė pašnekovė.

Kaip teigė specialistai, pildant anketą dėl pavardės keitimo nėra privaloma nurodyti priežasčių dėl ko asmuo nori tai padaryti, tačiau Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjo pavaduotojas G. Lukoševičius svarsto, jog priežastys psichologinio pobūdžio.

„Jeigu žmogui, kaip man, kokie 43 metai... Aš neįsivaizduotu dėl ko turėčiau tai daryti (keisti pavardę – lrt.lt). Gal kažkokie sunkūs išgyvenimai siejosi su ta pavarde, kurią turi, gal kažkokie negatyvūs prisiminimai, gal žmogus nori naują gyvenimo lapą atversti... Tai daugiau tokie psichologiniai dalykai“, – kalbėjo G. Lukoševičius.

Vardus keičia į tradicinius lietuviškus

Lrt.lt kalbintų Kauno civilinės metrikacijos biuro bei Klaipėdos ir Vilniaus civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai pastebi, kad šiais metais vardus pasikeisti apsisprendę tautiečiai naujaisiais pasirenka paprastus, tradicinius lietuviškus.  

Kauno civilinės metrikacijos biure per šiuos metus užregistruoti 7 vardų keitimo atvejai. 3 asmenys panoro dar vieno vardo greta duoto tėvų, 4 asmenys keitė turimą vardą.

„Jeigu lietuvių kalbos taisyklės neleidžia įforminti asmens pageidaujamo vardo, rašome užklausimą Lietuvių kalbos komisijai. Iš jų gauname atsakymą, konkrečią teisinę išvadą – joje būna parašyta, kad arba vardą rekomenduojama keisti, arba nerekomenduojama. Jeigu vardo žmogui neleidžiama keisti į norimą, jį išsikovoti, jeigu šis jam labai aktualus, jis gali tik teismo keliu“, – pasakojo Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjo pavaduotojas G. Lukoševičius.

Pašnekovas pastebėjo, kad šiemet jokių įmantrių, užsienietiškų ar įžymybių vardų nebuvo pasirinkta. Tiesa, yra kaunietė pageidaujanti prie savo vardo Žaneta turėti dar vieną – Pia. Ar jai bus leista šį vardą įregistruoti, lems Kalbos komisijos atsakymas.

Tuo metu Klaipėdos savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė informavo, jog per šiuos metus savo vardus keitė 10 asmenų.

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Kuzmienė teigė, jog 13 asmenų dėl vardo pakeitimo kreipėsi vien per šių metų liepos mėnesį. Pašnekovės suteiktais duomenimis, per visus 2009 metus vardus pakeitė 97 asmenys.

Skirtingai nei Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, panorėjęs pakeisti savo gimimo datą, lietuvis to padaryti negalėtų. Lietuvos įstatymai nenumato gimimo datos keitimo, pagal juos leistinas tik klaidų taisymas, – teigia lrt.lt kalbinti ekspertai. Jeigu vis dėlto žmogus minties pasikeisti savo gimimo datą iš galvos neišmestų, jam galbūt pagelbėti galėtų nebent teismas.

Kaip jau rašė lrt.lt, 56 metų Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, kaip ir jo šešiametis sūnus Nikolajus, gimtadienį švęs rugpjūčio 31-ąją, o ne 30-ąją, kaip iki šiol.

Lietuvos pilietis, panorėjęs pasikeisti savo gimimo datą į kitą norimą – to padaryti negalėtų, nes šito neleidžia mūsų šalies įstatymai. Datą galima taisyti tik tokiu atveju, jeigu yra padaryta klaida.

Kol kas, Lietuvos praktikoje, lrt.lt kalbintų pašnekovų teigimu, tokių atvejų, kad būtų pakeista faktus atitinkanti gimimo data nėra pasitaikę.

„Iš savo darbo praktikos aš atsimenu vieną atvejį, kada norėjo pakeisti vaiko gimimo datą, nes jis gimė Lapkričio 1-ąją. Buvo pasakyta, kad jeigu jau žmogus gimė tą dieną, tai nieko padaryti ir negalima – gimimo data nekeičiama, ji tiktai taisoma, jeigu padaryta klaida“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.

Kaip pastebi Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro vyriausioji specialistė Stefanija Šakalienė, vienintelė galimybė pasikeisti gimimo datą – teismo keliu. Be teismo įsikišimo išimtys nedaromos.

„Dažniausiai gimimo datas taiso (įveltas klaidas – lrt.lt) gimę po karo žmonės. Tuo laikotarpiu tėvai baiminosi vaikus registruoti metrikacijos skyriuose, tai krikštydavo.

Vėliau buvo įvestas registracijos įstatymas ir jo nevykdymas grėsė baudomis – tada žmonės savo jau paaugusius vaikus vedė į metrikacijos įstaigas registruoti. Datas – kokias norėjo, tokias užrašė.

Šiemet turėjome tokį atvejį. Karo metais vaikas nebuvo registruotas, tik pakrikštytas. Dokumentuose nurodyta, kad jis gimė 1947 m., o jis teigė, kad yra gimęs 1945 m. tokį ir tokį mėnesį. Teismo keliu jis įrodė, kad yra taip, kaip sako. Surado liudytojus, kažkokius dokumentus ir teismas nurodė mums ištaisyti klaidą“, – kalbėjo specialistė.

Kaip informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro vyriausioji specialistė S. Šakalienė, laikinojoje sostinėje per 8 šių metų mėnesius dėl klaidų gimimo datoje ištaisymo kreipėsi du asmenys.

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Kuzmienė informavo, kad per metus vidutiniškai dėl klaidų gimimo datoje ištaisymo kreipiasi apie 20 žmonių.

Pavardes dažniausiai keičiasi jaunuoliai

Kaip informavo lrt.lt pašnekovai, žmogus ir savo pavardės į norimą, bet jo giminėje niekada neegzistavusią pavardę, pasikeisti negalėtų.

„Negalima imti pavardės iš oro. Lietuvos teisingumo ministro patvirtintose asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse yra nuoroda, kad jeigu žmogus renkasi kitą pavardę, tai ta pavardė turi būti susieta su jo senelių, prosenelių pavarde. Šiuo atveju turi būti nuoroda į giminystę“, – pažymėjo Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjo pavaduotojas Gediminas Lukoševičius.

Pašnekovas informavo, jog iš beveik 100 kauniečių, per šių metų 8 mėnesius keitusių savo pavardes, apie 30 jas keitė į savo senelių ar protėvių.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos G. Misevičienės pateiktais duomenimis, dėl pavardės keitimo į senelių ar prosenelių šiemet jau sulauktas 21 prašymas.

„Perverčiau prašymus ir pabandžiau pasižiūrėti, kokio amžiaus ir šeimyninio statuso žmonės dažniausiai prašo pakeisti savo pavardę į senelio ar prosenelio. Didžioji dauguma yra jauni ir nevedę žmonės, sulaukę 18 metų arba šiek tiek vyresni“, – dėstė pašnekovė.

Kaip teigė specialistai, pildant anketą dėl pavardės keitimo nėra privaloma nurodyti priežasčių dėl ko asmuo nori tai padaryti, tačiau Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjo pavaduotojas G. Lukoševičius svarsto, jog priežastys psichologinio pobūdžio.

„Jeigu žmogui, kaip man, kokie 43 metai... Aš neįsivaizduotu dėl ko turėčiau tai daryti (keisti pavardę – lrt.lt). Gal kažkokie sunkūs išgyvenimai siejosi su ta pavarde, kurią turi, gal kažkokie negatyvūs prisiminimai, gal žmogus nori naują gyvenimo lapą atversti... Tai daugiau tokie psichologiniai dalykai“, – kalbėjo G. Lukoševičius.

Vardus keičia į tradicinius lietuviškus

Lrt.lt kalbintų Kauno civilinės metrikacijos biuro bei Klaipėdos ir Vilniaus civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai pastebi, kad šiais metais vardus pasikeisti apsisprendę tautiečiai naujaisiais pasirenka paprastus, tradicinius lietuviškus.  

Kauno civilinės metrikacijos biure per šiuos metus užregistruoti 7 vardų keitimo atvejai. 3 asmenys panoro dar vieno vardo greta duoto tėvų, 4 asmenys keitė turimą vardą.

„Jeigu lietuvių kalbos taisyklės neleidžia įforminti asmens pageidaujamo vardo, rašome užklausimą Lietuvių kalbos komisijai. Iš jų gauname atsakymą, konkrečią teisinę išvadą – joje būna parašyta, kad arba vardą rekomenduojama keisti, arba nerekomenduojama. Jeigu vardo žmogui neleidžiama keisti į norimą, jį išsikovoti, jeigu šis jam labai aktualus, jis gali tik teismo keliu“, – pasakojo Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjo pavaduotojas G. Lukoševičius.

Pašnekovas pastebėjo, kad šiemet jokių įmantrių, užsienietiškų ar įžymybių vardų nebuvo pasirinkta. Tiesa, yra kaunietė pageidaujanti prie savo vardo Žaneta turėti dar vieną – Pia. Ar jai bus leista šį vardą įregistruoti, lems Kalbos komisijos atsakymas.

Tuo metu Klaipėdos savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė informavo, jog per šiuos metus savo vardus keitė 10 asmenų.

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Kuzmienė teigė, jog 13 asmenų dėl vardo pakeitimo kreipėsi vien per šių metų liepos mėnesį. Pašnekovės suteiktais duomenimis, per visus 2009 metus vardus pakeitė 97 asmenys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių