Ką daryti, kad Lietuvoje būtų mažiau nusikaltėlių?

Naujasis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos vadovas Artūras Norkevičius tikisi, kad, per kelerius artimiausius metus įgyvendinus numatytus įkalinimo įstaigų sistemos pertvarkos planus, Lietuvoje vis mažiau buvusių kalinių grįš į laisvės atėmimo vietas po pakartotinai padarytų nusikaltimų.

– Kokius uždavinius jums pirmiausia kelia teisingumo ministras Remigijus Šimašius, paskyręs jus į šias pareigas ir priėmęs priesaiką? – „Vilniaus diena“ paklausė A.Norkevičiaus.

– Ministras yra viešai sakęs, kad kalėjimai turi tapti ne tik laikinomis nusikaltusių asmenų uždarymo įstaigomis, bet ir tokiomis įstaigomis, kurios išleistų žmones, nebelinkusius daugiau nusikalsti.

Todėl teisingumo ministras yra palinkėjęs, kad pavyktų kuo geriau įgyvendinti šią misiją. Jos link jau einama pastaruosius kelerius metus, įgyvendinant įvairias reformas, įskaitant ir pačių įkalinimo įstaigų pertvarką. Tai nemaži projektai, reikalaujantys daug dėmesio ir pastangų.

– Kol kas, kaip visi žinome, kalėjimas nėra ta vieta, kuri efektyviai perauklėtų žmones, kad jie, išėję į laisvę, nebenusikalstų?

– Deja, taip. Statistika rodo, kad dar nemažai žmonių sugrįžta į kalėjimus dėl pakartotinių nusikaltimų, padarytų išėjus į laisvę. Vadinasi, tas kilnus efektyvaus perauklėjimo tikslas dar nėra pasiektas.

– Ką derėtų padaryti, kad padėtis būtų pakeista ir šie ambicingi tikslai būtų pasiekti?

– Įgyvendinant įkalinimo įstaigų pertvarką, be kita ko, numatoma uždaryti keturias tokias įstaigas ir atidaryti tiek pat naujų, kurios veiktų pagal naują, gerokai efektyvesnį, mokesčių mokėtojams mažiau kainuojantį ir rezultatus greičiau pasiekiantį modelį.

Kaip yra kalbėjęs ministras, labai svarbu, taip sakant, įnešti gerą dvasią tarp darbuotojų, kad jie žinotų, kodėl dirba, kokių rezultatų siekia, kad kuo mažiau liktų tų senosios sistemos reiškinių, kaip antai tebeegzistuojantys įvairūs klaniniai santykiai, dėmesio nekreipimas į tikrąją misiją – užtikrinti, kad žmogus daugiau nebenusikalstų.

Pirmiausia reikia gero, nuoseklaus, kruopštaus darbo. Kalėjimų sistema gana sudėtinga, čia susikaupia ir susiduria begalės gyvenimiškų santykių.

Todėl, jeigu paprasčiau kalbėtume, reikalinga skleisti naują požiūrį tiek tarp pačių darbuotojų, tiek tarp darbuotojų ir nuteistųjų.

– Manote, įmanoma pakeisti šią gana sudėtingą, griežtą ir jau nuo senų senovės pagal savo sunkiai pakeičiamas taisykles veikiančią sistemą?

– Tikiu, kad įmanoma tai padaryti. Ji gali būti ir veiksminga, ir taupi, ir atviresnė visuomenei, nei ji iki šiol buvo ir yra.

– Visuomenei atviri kalėjimai? Tai skamba kiek paradoksaliai...

– Nereikia šio tikslo taip tiesmukai suprasti kaip atviro ar nesaugomo kalėjimo siekio. Tiesiog visuomenei turi būti teikiama daugiau žinių, ką ši sistema daro, kokių tikslų ji siekia, kaip juos pasiseka įgyvendinti. Ir svarbiausia – kad žmonių, ten pabuvusių, vis mažiau paskui sugrįžtų antrą ar trečią kartą.

– Paminėjote įkalinimo sistemos pertvarką. Iki kada ji turi vykti?

– Numatyta iki 2017-ųjų.

– Ar tai ir yra ta data, kai galime turėti žmonišką, vakarietiškus standartus atitinkančią arba bent jau prie jų priartėjusią kalėjimų sistemą?

– Taip, numatyta, kad įgyvendinus visus modernius projektus bus užtikrinti vakarietiški įkalinimo režimo reikalavimai. Pavyzdžiui, bus siekiama, kad daugiau kaip pusė kalinių po pertvarkos gyventų atskirose kamerose, o ne didelėse patalpose. Manau, tai bus didelis postūmis į priekį.

Tiesą sakant, jau dabar atliekamas nemenkas darbas, kad ta sistema būtų modernizuota ir atitiktų tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinius įkalinimo įstaigoms keliamus reikalavimus.

– Kokios naujienos, susijusios su Lukiškių kalėjimu pačiame Vilniaus centre? Kada jis bus iškeltas?

– Kai kurie sprendimai, susiję su finansais, dar turės būti priimti atitinkamų aukščiausių valstybės institucijų – Vyriausybės ir Seimo. Bet pagal numatytą planą iki 2017 m. pabaigos turėtų būti galutinai iškeltos visos įkalinimo įstaigos, esančios Lukiškėse.

Jau dabar vykdomi kai kurie iškėlimo projektai. Mes kalbame apie tris Lukiškėse esančias įstaigas – kalėjimą, laisvės atėmimo vietų ligoninę ir tardymo izoliatorių. Kalėjimas bus iškeltas į Pravieniškes, ten jau baigiamas atitinkamas korpusas. Laisvės atėmimo vietų ligoninė jau iškeliama irgi į Pravieniškių kompleksą.

Tardymo izoliatorius kartu su Vilniaus pataisos namais irgi bus iškeltas į naują vietą. Čia konkretūs statybos darbai dar turės prasidėti, kol kas vykdomi projektiniai darbai, derinimai.

– Jau žinoma, kurioje vietoje iškils naujas pastatas, kur bus perkeltas Lukiškių tardymo izoliatorius?

– Teisingumo ministras informavo, kad dar nėra galutinio sprendimo tuo klausimu, bet viskas jau arti to.

– Kalėjimų departamento įstaigose iki šiol pasitaikė nemažai skandalų, susijusių su tų įstaigų vadovais, pavyzdžiui, dėl neskaidriai naudotų lėšų. Kaip užtikrinsite, kad tokios negražios istorijos nebepasikartotų?

– Pradėjęs dirbti susipažinsiu su situacija tiek pačiame departamente, tiek ir visose įstaigose, susitiksiu su visais vadovais. Imsimės peržiūrų, diskusijų. Pamatysime, kaip buvo, ir stengsimės, kad tokios istorijos daugiau nepasikartotų.

– Masiškai perkratysite visą kalėjimų vadovų korpusą?

– Nesakyčiau, kad perkratysime, bet labai atsakingai, nuosekliai, ramiai susipažinsim su situacija, kalbėsimės su vadovais, visomis darbuotojų grupėmis ir tada priimsime sprendimus. Jeigu bus reikalingi pokyčiai, juos darysime. Bet tai jokiu būdu nebus daroma spontaniškai.

– Kiek dabar turime sėdinčiųjų Lietuvos kalėjimuose?

– Apie 9 tūkst.

– Tai gana daug. Ką daryti, kad jų tiek nebūtų?

– Tai klausimas veikiau ne man, o politikams, nes tai priklauso nuo vykdomos baudžiamosios politikos ir nuo kitų priemonių.

 

– Kiek įmanoma, kad vis dar egzistuojanti gana griežta vidinė kalėjimų tvarka bus sušvelninta? Gal tas sušvelninimas galėtų padėti pasiekti geresnių įkalintųjų perauklėjimo rezultatų?

– Kol kas gal nespauskit manęs daryti kokius nors pareiškimus tokiais, sakyčiau, jautriais klausimais. Leiskite įsigilinti į esamą situaciją, pažiūrėti, ką galima joje keisti ir tada priimti sprendimus, kokie tik bus įmanomi.

 


 

Dosjė

A.Norkevičius Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriumi paskirtas po surengto viešojo konkurso, kuriame iš viso dalyvavo keturi kandidatai.

Teisingumo ministrui R.Šimašiui prisiekė ir pareigas pradėjo eiti praėjusį antradienį, sausio 24 d.

A.Norkevičiui – 37 metai. Lietuvos teisės universitete (dabar – Mykolo Romerio universitetas) baigė teisės ir penitencinės veiklos magistro studijas. Kėlė kvalifikaciją Prancūzijos nacionalinėje kalinimo įstaigų mokykloje, taip pat Lietuvos vidaus auditorių asociacijoje.

Anksčiau dirbo Policijos departamente – pradėjo nuo Prevencijos tarnybos inspektoriaus pareigų, vėliau tapo Lietuvos viešosios policijos biuro komisaru inspektoriumi, pastaruosius šešerius metus ėjo Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigas.

Taip pat yra dirbęs Valstybės kontrolėje vyriausiuoju valstybiniu auditoriumi.

Kalba angliškai, rusiškai ir prancūziškai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

JUkš-petri

JUkš-petri portretas
Kam eini į tokias pareigas? Čia tas pac jeigu kosmonautas nežinotų kas yra kosmosas.....

cxvb

cxvb portretas
"Ką daryti, kad Lietuvoje būtų mažiau nusikaltėlių?" paruost 141 vieta kamerose

as

as portretas
Reikia grieztinti bausmes vienareiksmiskai, ypac antra kart nusikaltusiems uz analogiskus nusikaltimus. Antras kelias taupantis lesas butu , duoti kaliniams pasirinkti, ar sedeti pilna bausme geresnese salygose, kalbu apie esamas salygas, ar dvigubai trumpesni laika bet prastesne maziau apmokamose salygose, ir duoti nuteistajam paciam pasirinkti buda kaip atlikti bausme, taip butu ir evektyvu ir pinigai tie patys....
VISI KOMENTARAI 19
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių