Jūros šventė - pakeliui į jubiliejų

Liepos 25-27 dienomis šventiškai pasidabinusioje Klaipėdoje jau 49 kartą vyks tradicinė, tūkstančius svečių iš visos Lietuvos ir užsienio sutraukianti vasaros fiesta - Jūros šventė.

Lankėsi prezidentas A.Smetona

Nuo 1934-ųjų, kai uostamiestyje pirmą kartą iškilmingai paminėta Jūros diena, iki dabar - tai bene ryškiausias Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, populiarinantis renginys šalyje.

Pirmosios Jūros dienos paminėjimą įkvėpė istorinės aplinkybės: Lietuvai atgavus Klaipėdą ir sparčiai augant uostui, jo reikšmė šaliai tapo akivaizdi.

Nepaisant to, daugybė lietuvių apie šį kraštą mažai ką žinojo, o kai kurie jūros net nebuvo matę. Todėl 1934 m. rugpjūtį nuspręsta visą tautą pakviesti į uostamiestį. Kaip tuometinė spauda rašė, "siekiant pripratinti lietuvį prie jūros".

Pirmojoje Jūros šventėje vyko žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija, plaukiojimai mariomis ir jūra, vandens sporto varžybos, burinių žvejų laivų regatos, chorų ir orkestrų koncertai.

Į pirmąją Jūros šventę atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, kuris, baigdamas iškilmingą kalbą, pasakė: "Mūsų jūra! Mes jos niekam ir niekuomet neatiduosime. Toks mūsų pažadas turi būti tesėtas. Jūros diena teprimena tatai visiems".

Šventė persikėlė į Šventąją

1935 m. Jūros šventė nebuvo organizuota, o dar po metų jaunimas surengė Akademinę jūros dieną, kurios idėja - jaunimo priesaika jūrai. Praradus Klaipėdą, Jūros šventė minėta Šventojoje. Jos rengėjai siekė "įskiepyti Lietuvos žmonėms ryžtą susigrąžinti pajūrį".

Pokario metais pirmoji Jūros šventė surengta 1963-iaisiais. Jos sugrįžimą lėmė politinio atšilimo atmosfera, naujo Žvejybos uosto pastatymas, žvejybos laivyno sukūrimas.

Tuometinė šventė, susieta su sovietų valdžios atkūrimo metinėmis bei SSSR karinio jūrų laivyno diena, vyko net keturias dienas. Nuo tada ji tapo tradicinė ir organizuojama kiekvienais metais.

Dėmesys - jūrinėms tradicijoms

Iš pirmojo, romantine dvasia dvelkiančio lietuvių susibūrimo prie jūros, į didžiulį trijų dienų renginį išaugusi Jūros šventė, net keičiantis santvarkoms, išlaikė svarbiausias jūrinę kultūrą atspindinčias tradicijas.

Kasmet apie pusę milijono svečių sutraukiančioje Jūros šventėje tradiciškai nuleidžiami vainikai žuvusiems jūroje, padedama gėlių prie tragiškai žuvusių jūreivių paminklo, atidaromos jūrai ir jūreiviams skirtos parodos, vyksta jūrininkų pagerbimo ceremonijos, jūrinių organizacijų eitynės, kapitonų vakaras.

Išlaikant tradicijas, rengiamos vandens sporto varžybos ir gausybė koncertų bei teatro renginių, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas jūriniams akcentams.

Nepamirštama ir specifinė pajūrio krašto gyventojų kultūra. Jūros šventės metu skamba pamario žvejų dainos, demonstruojami žvejiški amatai, prekiaujama gyvomis žuvimis, Jūros šventės svečiai supažindinami su žvejų kulinariniu paveldu.

Šiemet rengiama Jūros šventė pasirinko šūkį „Sujunkim krantus!" Jis atspindi Klaipėdos ir Lietuvos siekį per jūrą susilieti su įvairiomis pasaulio kultūromis, jungti šalis, krantus ir skirtingomis kalbomis šnekančius žmones.

Todėl šalia ilgametes tradicijas puoselėjančių jūrinių renginių, šiais metais Jūros šventėje skambės įvairių kraštų melodijos ir ritmai. Jiems pradžią duos liepos 25 d., penktadienį, vyksiantis atidarymo koncertas Kruizinių laivų terminale, kur koncertuos Lotynų Amerikos muziką atliekanti grupė „Mercadonegro".



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių