Juodosios skylės Kuršių nerijoje (atnaujinta)

Žalieji baigė dviejų dienų pilietinę akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į problemas Kuršių nerijoje.

Visuomenininkų organizuotame dviejų dienų žygyje dviračiais po Kuršių nerijos nacionalinį parką dalyvavo apie 30 žmonių iš įvairių Lietuvos vietų.

Pilietinės akcijos dalyviai apžiūrėjo, kokios statybos numatytos prieštaringai vertinamame naujajame bendrajame plane. Dabar naujai rengiamame Kuršių nerijos bendrajame plane numatyti du vandens parkai, oro uostas, naujos parkavimo aikštelės.

„Vienas iš pačių kraupiausių sprendimų - kaip vaiduoklis prisikeliantis Nidos oro uostas. Bendrajame plane numatyta, kad tai riboto tarnybinio naudojimo oro uostas su galimybe pritaikyti jį rekreacijai. Ar reikalingas dar vienas oro uostas, kai netoli yra Klaipėda ir Palanga?" - retoriškai klausė Žaliųjų judėjimo atstovas Linas Vainius. Anot jo, patys aviatoriai kritiškai vertina šitą projektą dėl skrydžių saugos permainingomis oro sąlygomis. „Tokiam oro uostui reikės labai didelių išlaikymo kaštų, ir jie guls ant mokesčių mokėtojų pečių. Tai beprasmiška juodoji skylė", - sakė L. Vainius.

Poilsio komplekso su vandens pramogų parku Nidoje, naujų viešbučių Juodkrantėje statybos, Žaliųjų manymu, negali būti leidžiamos. Gamtosaugininkų teigimu, urbanistinių statinių invazija į pajūrio zoną, kur anksčiau nieko nebuvo, darko kraštovaizdį, niokoja gamtą.

Linas Vainius pripažino, kad Preilai ir Pervalkai reikėtų naujų kempingo aikštelių, kurios numatytos bendrajame plane, tačiau bėda ta, kad šalia kempingų planuojami didžiuliai poilsio statiniai, viešbučiai.

Žalieji taip pat prieštarauja naujo pažintinio tako įrengimui Naglio gamtiniame rezervate. „Tai unikali vieta su nykstančia augmenija, pilkosiomis kopomis. Dabar turistai naudojasi vienu pažintiniu taku, ir jo visiškai užtenka. Rezervatas yra tokia vieta, kur jokia žmogaus veikla negali būti vykdoma. Tik taip galima apsaugoti ten esančius retus augalus, pustomas kopas", - įsitikinęs Žaliųjų judėjimo atstovas Linas Vainius.

Bendrajame plane numatyta išplėsti Alksnynės vienkiemį, kur dabar yra kontrolinis postas. Užkardą ketinama perkelti arčiau Klaipėdos. Pasak L. Vainiaus, tai taip pat pakenktų Kuršių nerijos gamtai ir kraštovaizdžiui, nes Alksnynė pagal istoriškai susiklosčiusias aplinkybes visada buvo vienkiemis.

Žaliųjų teigimu, pagrindinis dokumentas, kuriuo reikia vadovautis planuojant statinius šiame unikaliame gamtos kampelyje, yra Vyriausybės patvirtintas Kuršių nerijos generalinis planas. „Dabar rengiamas bendrasis planas yra žemesnio rango, tačiau daugeliu atvejų prieštarauja pagrindiniam dokumentui - generaliniam planui ir nesivadovauja jo nuostatomis", - įsitikinęs L. Vainius.

Aplinkosaugininkai nerimauja, kad rengiamu bendruoju planu norima įteisinti statybas, dėl kurių vyksta teismai.

Pirmadienį Vilniuje UNESCO saugomo parko ateitį svarstys politikai, aplinkosaugininkai ir visuomenė.