J.Karosas: kviesdami V.Putiną pareikalavome atsinešti du butelius

Socialdemokratas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Justinas Karosas teigia, kad Seimo priimta rezoliucija, kuria Vyriausybė įpareigojama pareikalauti Rusijos ištirti Lietuvos pasienio policijos karininko Aleksandro Barausko mirties aplinkybes, nustatytus kaltininkus nubausti bei skirti kompensaciją artimiesiems, politiškai nekorektiška.

Ypač ji nedera su Lietuvos siekiu birželio pradžioje sulaukti Rusijos premjero Vladimiro Putino vizito, sako J. Karosas.

„Šitokį veiksmą, aš skiriu prie necivilizuotos diplomatijos. Toks veiksmas nėra diplomatiškai korektiškas. Juk, jei aš kviesdamas jus į svečius, iškeliu sąlygą atsinešti porą butelių privalomai tai yra nekorektiška“, - spaudos konferencijoje palygino J. Karosas.

Anot jo, rezoliuciją buvo galima priimti vėliau, o ne priimti ją prieš pat Rusijos premjero vizitą.

„Dabar atrodo, kad tai buvo specialiai daroma, kad psichologiškai sudirgintų“, - mano J. Karosas.

Šis atvejis, pasak J. Karoso, nėra vienintelis, kai Lietuva užsienio politikoje daromi nekoordinuoti, padriki veiksmai.

„Po 20 nepriklausomybės metų stuburinio užsienio politikos orientyro taip ir neturime. Būtent dėl to dažnas mėtymasis ir standartų keitimasis“, - spaudos konferencijoje sakė jis.

Pasak socialdemokrato, sukurti užsienio politikos strategiją, ypač santykiuose su Rusija, Lietuvai trukdo „inkaru“ tapusi istorija.

„Didžiausia tokios strategijos neturėjimo priežastis yra tam tikras šmėklų inkaras, kuris lydi mūsų up nuo pirmųjų nepriklausomybės dienų“, - teigė J.Karosas.

Pačiu svarbiausiu užsienio politikos inkaru jis įvardijo Lietuvos Seimo priimtą įstatymą dėl okupacijos žalos atlyginimo išsireikalavimo iš Rusijos.

„Pati problema iškelta referendumu yra suprantama, bet įstatymas, kurį inicijavo konservatoriai, ir kurie dabar yra kaip tik to įstatymo įkaitai, pakankamai trukdo mums normaliai spręsti santykius su Rytų kaimynais ir atskiras problemas. (...) Reikia tą įstatymą keisti ir daryti jį lankstesnį. Dabar tai yra inkaras, kuris trukdo priimti aiškius pastovius strateginius sprendimus“, - įsitikinęs J. Karosas.

Savo ruožtu kitas parlamentaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis dar kategoriškesnis. Anot jo, įstatymą apskritai reiktų paskelbti negaliojančiu.

„Neužtenka dabar drąsos pasakyti, kad tą įstatymą reika atšaukti arba įšaldyti. Aš manau, kad jis yra kliūtis. O referendumu numatyti tikslai turi būti siekiami tarptautinių santykių būdais: diplomatiniais  kanalais, susitikimais, aptarimais, darbo grupių formavimais“, - sakė V. P. Andriukaitis.

Socialdemokratas taip pat priminė, kad konservatoriai, atėję į valdžią ne tik nesiekia okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos, bet į stalčių padėjo ir savo sukurtą Rusijos sulaikymo strategiją.

„Konservatoriai ta Rusijos sulaikymo strategija atrodo juokingai, veidmainiškai ir beprasmiškai. Dabar iš Audroniaus Ažubalio (užsienio reikalų ministro - red. past.) negirdžiu nei balso, nei žinau, kur jis tą strategiją yra pasidėjęs, o premjeras Andrius Kubilius dabar yra tokio posūnio vaidmeny ir kaip posūnis siunčiamas į tuos susitikimus, į kuriuos paprastai važiuoja šalių vadovai“, - kritiką rėžė V. P. Andriukaitis.

Patys socialdemokratai pripažino, kad jų valdymo laikais okupacijos žalos atlyginimo klausimas buvo keliamas ne nuoširdžiai tikint jos išsireikalavimu, bet tik tam, kad įtiktų „konservatorių vanagams“ ir šie nekeltų socialdemokratų praeities klausimų.

„Mes kartais jiems pataikaudavome būtent dėl radikalių konservatorių spaudimo. (...) Mums esant valdžioje, mus lydėjo ta radikalumo dozė, kurią turėjo dalis konservatorių, operuojančių mūsų praeitimi. Be abejo, tas paraližavo mūsų judesius“, - sakė J. Karosas.

Sovietinės okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė iškart paskelbusi Nepriklausomybę 1990 metais. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume.

2000-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau realių žingsnių vykdyti šį įstatymą nesiimta.

Rusija pastaraisiais metais neigia, kad Baltijos šalys buvo okupuotos.