J.Karosas: kviesdami V.Putiną pareikalavome atsinešti du butelius

Socialdemokratas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Justinas Karosas teigia, kad Seimo priimta rezoliucija, kuria Vyriausybė įpareigojama pareikalauti Rusijos ištirti Lietuvos pasienio policijos karininko Aleksandro Barausko mirties aplinkybes, nustatytus kaltininkus nubausti bei skirti kompensaciją artimiesiems, politiškai nekorektiška.

Ypač ji nedera su Lietuvos siekiu birželio pradžioje sulaukti Rusijos premjero Vladimiro Putino vizito, sako J. Karosas.

„Šitokį veiksmą, aš skiriu prie necivilizuotos diplomatijos. Toks veiksmas nėra diplomatiškai korektiškas. Juk, jei aš kviesdamas jus į svečius, iškeliu sąlygą atsinešti porą butelių privalomai tai yra nekorektiška“, - spaudos konferencijoje palygino J. Karosas.

Anot jo, rezoliuciją buvo galima priimti vėliau, o ne priimti ją prieš pat Rusijos premjero vizitą.

„Dabar atrodo, kad tai buvo specialiai daroma, kad psichologiškai sudirgintų“, - mano J. Karosas.

Šis atvejis, pasak J. Karoso, nėra vienintelis, kai Lietuva užsienio politikoje daromi nekoordinuoti, padriki veiksmai.

„Po 20 nepriklausomybės metų stuburinio užsienio politikos orientyro taip ir neturime. Būtent dėl to dažnas mėtymasis ir standartų keitimasis“, - spaudos konferencijoje sakė jis.

Pasak socialdemokrato, sukurti užsienio politikos strategiją, ypač santykiuose su Rusija, Lietuvai trukdo „inkaru“ tapusi istorija.

„Didžiausia tokios strategijos neturėjimo priežastis yra tam tikras šmėklų inkaras, kuris lydi mūsų up nuo pirmųjų nepriklausomybės dienų“, - teigė J.Karosas.

Pačiu svarbiausiu užsienio politikos inkaru jis įvardijo Lietuvos Seimo priimtą įstatymą dėl okupacijos žalos atlyginimo išsireikalavimo iš Rusijos.

„Pati problema iškelta referendumu yra suprantama, bet įstatymas, kurį inicijavo konservatoriai, ir kurie dabar yra kaip tik to įstatymo įkaitai, pakankamai trukdo mums normaliai spręsti santykius su Rytų kaimynais ir atskiras problemas. (...) Reikia tą įstatymą keisti ir daryti jį lankstesnį. Dabar tai yra inkaras, kuris trukdo priimti aiškius pastovius strateginius sprendimus“, - įsitikinęs J. Karosas.

Savo ruožtu kitas parlamentaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis dar kategoriškesnis. Anot jo, įstatymą apskritai reiktų paskelbti negaliojančiu.

„Neužtenka dabar drąsos pasakyti, kad tą įstatymą reika atšaukti arba įšaldyti. Aš manau, kad jis yra kliūtis. O referendumu numatyti tikslai turi būti siekiami tarptautinių santykių būdais: diplomatiniais  kanalais, susitikimais, aptarimais, darbo grupių formavimais“, - sakė V. P. Andriukaitis.

Socialdemokratas taip pat priminė, kad konservatoriai, atėję į valdžią ne tik nesiekia okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos, bet į stalčių padėjo ir savo sukurtą Rusijos sulaikymo strategiją.

„Konservatoriai ta Rusijos sulaikymo strategija atrodo juokingai, veidmainiškai ir beprasmiškai. Dabar iš Audroniaus Ažubalio (užsienio reikalų ministro - red. past.) negirdžiu nei balso, nei žinau, kur jis tą strategiją yra pasidėjęs, o premjeras Andrius Kubilius dabar yra tokio posūnio vaidmeny ir kaip posūnis siunčiamas į tuos susitikimus, į kuriuos paprastai važiuoja šalių vadovai“, - kritiką rėžė V. P. Andriukaitis.

Patys socialdemokratai pripažino, kad jų valdymo laikais okupacijos žalos atlyginimo klausimas buvo keliamas ne nuoširdžiai tikint jos išsireikalavimu, bet tik tam, kad įtiktų „konservatorių vanagams“ ir šie nekeltų socialdemokratų praeities klausimų.

„Mes kartais jiems pataikaudavome būtent dėl radikalių konservatorių spaudimo. (...) Mums esant valdžioje, mus lydėjo ta radikalumo dozė, kurią turėjo dalis konservatorių, operuojančių mūsų praeitimi. Be abejo, tas paraližavo mūsų judesius“, - sakė J. Karosas.

Sovietinės okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė iškart paskelbusi Nepriklausomybę 1990 metais. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume.

2000-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau realių žingsnių vykdyti šį įstatymą nesiimta.

Rusija pastaraisiais metais neigia, kad Baltijos šalys buvo okupuotos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip atrodo pirmoji šauktinio diena kariuomenėje?
    Kaip atrodo pirmoji šauktinio diena kariuomenėje?

    Batalionus pasiekė jau trečioji šauktinių karta po to, kai Valstybės gynimo taryba nusprendė grąžinti privalomą karinę tarnybą. Šiemet ją atliks pusketvirto tūkstančio karių. „Karinių paslapčių“ komanda nuvyko į Rukl...

    1
  • Pasiektas kompromisas dėl kolektyvinės sutarties
    Pasiektas kompromisas dėl kolektyvinės sutarties

    Švietimo profesinės sąjungos ir Švietimo ministerijos vadovai trečiadienį po pusdienį trukusių derybų pasiekė kompromisą dėl kolektyvinės sutarties – ją tikimasi pasirašyti kitą trečiadienį. ...

  • Autobusas į miestą važiuoja retai: dirbtų, bet pėsčiomis nevaikščios
    Autobusas į miestą važiuoja retai: dirbtų, bet pėsčiomis nevaikščios

    Ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenantiems žmonėms nusigauti iki rajonų centrų tampa vis didesniu iššūkiu. Gyventojų skundai bei pageidavimai dėl pablogėjusio susisiekimo lieka neišgirsti savivaldybių, o Susisiekimo ministe...

    1
  • Dar 34 Lietuvos kariai pradeda tarnybą Malyje
    Dar 34 Lietuvos kariai pradeda tarnybą Malyje

    34 Lietuvos karių būrys nuo trečiadienio pradeda tarnybą Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo ir stabilizavimo misijoje Malyje (MINUSMA). ...

    1
  • „Nepatogus kinas“ ragina netoleruoti smurto
    „Nepatogus kinas“ ragina netoleruoti smurto

    Festivalis "Nepatogus kinas" šiais metais per didinamąjį stiklą žvelgs į smurto šeimoje problemą. Visi į žmogaus teisių dokumentikos festivalį atėję žiūrovai gaus aiškų ir lengvai suprantamą informacinį lapelį a...

  • Ministrė: rektorių darbus būtų galima tikrinti dar prieš skyrimą
    Ministrė: rektorių darbus būtų galima tikrinti dar prieš skyrimą

    Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko habilitacinio darbo plagiato istorija skatina imtis papildomų priemonių prieš nesąžiningą akademinį elges...

    1
  • Merai pažadėjo gelbėti universitetą
    Merai pažadėjo gelbėti universitetą

    Nepriklausomu siekiantis išlikti Klaipėdos universitetas ieško būdų išvengti sujungimo su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis ir tikisi, kad Vakarų Lietuvos rajonų merai padės šį siekį įgyvendinti. Žadantys atnaujin...

  • Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms
    Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms

    Klaipėdiečiams klausimų sukėlė iškylų vieta, kurią numatyta įrengti atnaujintame Malūno parke. Manoma, kad dėl jos gali kilti netvarka. Savo pastabas išreiškė ir žvejai, kurie baiminasi netekti žūklės vietų. ...

  • Artėjant šalčiams – policijos perspėjimas
    Artėjant šalčiams – policijos perspėjimas

    Sulaukus šaltojo sezono vairavimo profesionalai pataria kelyje neskubėti ir dar prieš kelionę nuošalesnėje gatvėje ar aikštelėje išbandyti automobilį. Tačiau pareigūnai siūlo apie tai nė nesvajoti, nes gausite didel...

    2
  • VGTU aiškinasi, kaip iš P. Baršausko atimti mokslinį laipsnį
    VGTU aiškinasi, kaip iš P. Baršausko atimti mokslinį laipsnį

    Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenius teigia, kad dabar kartu su Vilniaus universitetu (VU) aiškinamasi, kaip atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikaci...

    10
Daugiau straipsnių