- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepakankamai finansuodama krašto gynybą, Lietuva kenkia ir taip silpstančiam transatlantiniam bendradarbiavimui, sako JAV analitikas Ianas Brzezinskis.
Interviu naujienų agentūrai BNS politikos strategas taip pat teigė, kad Lietuva turi pagrindo nerimauti dėl Rusijos, kuri gręžiasi nuo demokratijos ir stiprina karines pajėgas regione.
- Vladimirui Putinui paskelbus apie planus grįžti į Kremlių, Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad perkrovimo politiką reikia padėti į stalčių su užrašu „naivios svajonės, pasibaigusios“. Ar sutinkate, kad prezidento Baracko Obamos perkrovimo politika žlugo?
- Žlugimas yra per stiprus žodis. Tačiau ši politika nesukūrė iš esmės naujų santykių tarp Rusijos ir Vakarų, tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų.
Dėl to gaila, nes yra daug potencialo abiem šalims spręsti bendrus iššūkius. Problema ta, kad V.Putinas neatsilygino tuo pačiu. Jis nebendradarbiauja tokiais svarbiais klausimais kaip Iranas, jaučia praeičiai nostalgiją, kuri apima Rusijos viešpatavimo artimiausioje periferijoje viziją. Tai neatitinka kaimyninių šalių teisių būti suvereniomis valstybėmis, neatitinka euroatlantinės bendruomenės interesų. V.Putino stilius išlieka konfrontacinis.
Nemanau, kad perkrovimas buvo sėkmingas. Tai akivaizdu matant, kad Rusija šiandien yra mažiau demokratiška šalis nei buvo prieš ketverius metus.
- Ar Lietuva turėtų nerimauti dėl šios Rusijos nostalgijos praeičiai ir tokio elgesio su kaimynais?
- Lietuva turi rimtą pagrindą būtų sunerimusi, tačiau neturėtų skleisti panikos. Apmaudu, kad Rusija skiria tiek pinigų gynybos biudžetui stiprinti karines pajėgas regione dėl priežasčių, kurios nelabai suprantamos. Galbūt taip siekiama įbauginti kaimynus.
Tokios politikos priežastys glūdi praeityje, nostalgijoje praeičiai.
- Tačiau kai kurios šalys nepatenkintos ir dėl to, kad, jų nuomone, nugarą Europai, posovietiniam regionui atsuka JAV, kurios pasirinko kitus prioritetus.
- Man kelia nerimą, kad pradeda irti tai, ką vadinu transatlantiniu sandoriu, susiformavusiu po Šaltojo karo. Jo esmė - JAV realiai lieka įsipareigojusios Europos saugumui, o mainais Europa pasirengusi dirbti su JAV sprendžiant globalius klausimus. Tam tikru mastu matėme šio transatlantinio sandorio išraišką, kai europiečiai stovėjo kartu su Amerika Afganistane, o amerikiečiai išlaikė pajėgas Europoje.
Bet šiandien abi pusės silpnina savo įsipareigojimus šiam susitarimui. Tai rodo B.Obamos administracijos paskelbta nauja gynybos strategija ir europiečių nesugebėjimas išlaikyti gynybos biudžetų, tinkamų veikti su JAV globaliu mastu.
Manau, kad tai nesėkmė, nes transatlantinis ryšys atspindi tiek regionines, tiek globalias realijas. Verta prisiminti, kad kai JAV dirba su Europa, o Europa su JAV - esame stipresni kartu. Susiskaldę ir veikdami atskirai esame silpnesni.
- Lietuva gynybai dabar skiria mažiau nei 1 proc. BVP. Kokias pasekmes tai gali turėti?
- Lietuva daro klaidą, skirdama mažiau nei 1 proc., ji turėtų siekti 2 proc. Puikiai suprantu, kad taupymo metu apkarpymai yra būtini. Tačiau apmaudu, kad nėra ilgalaikio plano, kaip vėl padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė taip pat mažina išlaidas, bet, kiek žinau, yra vienintelė Europos šalis, kuri planuoja, kad gynybos biudžetas iš pradžių sumažės, bet paskui vėl išaugs. Priimtas politinis įsipareigojimas dėl realių biudžetinių tikslų ateityje, kuriuose numatomas gynybos biudžeto augimas. Taip turėtų būti ir Lietuvoje.
Jei Lietuva nedemonstruoja įsipareigojimo padidinti išlaidas gynybai, tai prisideda prie transatlantinio ryšio nykimo.
- Kuo svarbios yra JAV karinės pajėgos Europoje? Kaip vertinate B.Obamos administracijos planus šioje srityje?
- Amerikos karinis buvimas Europoje pirmiausia svarbus tuo, kad tai yra realus mūsų, kaip NATO narės, įsipareigojimas. Mūsų pajėgų dislokavimas Europoje pabrėžia mūsų įsipareigojimą pagal penktąjį straipsnį.
Antras argumentas, kuris dažnai ignoruojamas, yra tas, kad mūsų karinis buvimas pagerina sąveiką, būtiną tarptautinėms operacijoms. Mūsų pajėgos Europoje treniruojasi kartu su Europos sąjungininkais. JAV mažinant pajėgų struktūrą Europoje, mažėja galimybė vykdyti tokias treniruotes. Iš JAV perspektyvos, mūsų pajėgų buvimas yra pajėgų multiplikatorius, nes mūsų pajėgoms dirbant su Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Italijos, Ispanijos pajėgomis, atsiranda pajėgos, kurios gali dirbti su Jungtinėmis Valstijomis kitose pasaulio vietose.
Manau, kad darome klaidą, mažindami karinį buvimą Europoje.
- Ar matote galimybių, kad NATO ir Rusija susitartų dėl priešraketinės gynybos?
- Nesu optimistas dėl persilaužimo JAV ir Rusijos, NATO ir Rusijos bendradarbiavime priešraketinės gynybos srityje. NATO ir JAV priešraketinės gynybos programoms Rusija prieštarauja ne dėl techninių, o dėl geopolitinių priežasčių. Kremliui labai nepatinka, kad JAV išplėtė karinį buvimą Vidurio Europoje, o ypač priešraketinės gynybos elementai, kurie planuojami Lenkijoje ir Rumunijoje.
Dabar jie nemato jokio reikalo bendradarbiauti priešraketinės gynybos srityje, nes ši realija nepasikeis. Manau, kad tai rusų klaida, nes, jei galima taip sakyti, transatlantinės priešraketinės gynybos traukinys jau palieka stotį. Ir kuo ilgiau Rusija atidėlios bendradarbiavimą su NATO, JAV dėl transatlantinės priešraketinės gynybos, tuo mažiau galimybių ji turės dalyvauti viename iš svarbiausių karinių procesų transatlantinėje bendruomenėje artimiausią dešimtmetį.
- Ačiū už interviu.
--------------
I.Brzezinskis yra vyresnysis bendradarbis Tarptautinėje saugumo programoje ir dirba Atlanto tarybos strateginėje patarėjų grupėje. Pirmosios George W.Busho kadencijos metu jis dirbo JAV gynybos departamente, kur rūpinosi NATO plėtros, NATO operacijų klausimais.
Prieš tai I.Brzezinskis septynerius metus dirbo JAV senate. Jo tėvas Zbigniewas Brzezinskis yra žinomas lenkų kilmės JAV geostrategas, 1977-1981 metais buvęs prezidento Jimmy Carterio patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos50
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos10
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...
-
NSGK: į tėvynę grįžinėjantys baltarusiai, rusai turėtų netekti leidimo gyventi Lietuvoje3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Studentai paskolas studijoms prašvilpia vėjais1
Vis daugiau studentų naudojasi galimybe pasiimti studento paskolą. Finansų konsultantai neretai išgirsta istorijų, jog gyvenimo išlaidų paskolas studentai išnaudoja ne mokslams, o kelionėms. Tačiau, pasak specialistų, nėra galimyb...
-
Kiemams Klaipėdoje tvarkyti – solidi suma3
Susisiekimo ministerija šiemet Klaipėdos miesto gatvių, kiemų ir juose esančių automobilių stovėjimo aikštelių bei dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir remontui skyrė milijonus eurų. Trečdalis šios sumos numatyta dau...