Istorikai baigė rengti Antrojo pasaulinio karo dokumentų rinkinį

Lietuvos ir Rusijos istorikai baigė rengti antrąjį bendrą Antrojo pasaulinio karo dokumentų rinkinį, kuriame bus daug medžiagos iš Rusijos archyvų.

Antrąjį tomą tikimasi išleisti kitais metais.

„Taip, iš esmės mokslinis darbas baigtas, įžanga jau parašyta“, - BNS sakė Lietuvos istorijos instituto 20-ojo amžiaus istorijos skyriaus vedėjas Č.Laurinavičius.

Pasak istoriko, trejus metus trukusį darbą ruošiant naująjį rinkinį apsunkino Rusijoje skambėjusi kritika pirmajam darbui - 2006 metais išleistam 1939 - 1940 metų dokumentų rinkiniui.

„Mes užtrukome ilgiau, ir laikotarpis sudėtingesnis, nes čia eis kalba apie 1941-1945 metus, patį Antrojo pasaulinio karo įkarštį. Be to, tam tikros neigiamos įtakos turėjo reakcija į pirmą tomą. Pas mus buvo nelabai švelni kai kurių sluoksnių reakcija į pirmą tomą, bet Rusijoje ji buvo ypatingai aštri. Ten kurį laiką tas tomas net buvo uždraustas. Dabar, atrodo, draudimas jau atšauktas, bet tai turėjo poveikį ir mums, ir ypač jiems. Buvo dirbama atsargiau ir su visokiomis išlygomis“, - sakė Č.Laurinavičius.

„Šiaip ar taip dabar lyg ir prieiname prie finišo. Dabar sprendžiasi finansavimo reikalai, bet aš norėčiau tikėti, kad kitais metais (bus išleistas), gal netgi pirmoje pusėje“, - teigė istorikas.

Paklaustas, ar įtakos antrojo dokumentų rinkinio rengimui turėjo politinė aplinka, Č.Laurinavičius sakė, jog „įtakos, gal ne tiek mums, kiek Rusijos pusei, turėjo bendras reakcijos į pirmą tomą fonas“.

„Bet turėjome ir didelį paskatinimą, kadangi tarptautinėje mokslinėje opinijoje buvo labai teigiamai įvertintas pirmo tomo pasirodymas. Buvo daug recenzijų Amerikoje, Vokietijoje“, - sakė jis.

Istoriko teigimu, sutarimą su Rusijos kolegomis kai kuriais klausimais pasiekti buvo labai sunku. Anot jo, „kai kas“ Rusijos pusėje laikėsi nuostatos, kad Lietuvos kaip tarptautinio subjekto klausimo po sovietų aneksijos neliko.

„Jautrūs momentai buvo - koks Lietuvos statusas po Sovietų Sąjungos aneksijos 1940 metų rugpjūtį, kiek iš Lietuvos buvo likę tarptautinio subjektiškumo. Čia buvo jautrūs momentai ir mums, ir jiems. Reikia pasakyti, kad šiuo atveju ir dokumentų kalba yra labai subtili. Pavyko prieiti turbūt tokį konsensusą, kad klausimas liko atviras. Buvo tokia nuomonė - “net voprosa„ (klausimo neliko - BNS). Klausimas liko“, - sakė istorikas.

Tačiau jis pridūrė, kad apie kartu dirbusius rusų kolegas gali atsiliepti „tik teigiamai“.

Gruodžio pradžioje Lietuvoje viešėjęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad „komisija parengė labai įdomų dokumentų rinkinį“ iš Antrojo pasaulinio karo periodo. Jis tuomet sakė su Lietuvos kolega Audroniumi Ažubaliu taręsis, kaip turėtų atrodyti naujojo rinkinio įžanga.

Č.Laurinavičius sakė, jog Lietuvos diplomatai nesistengė daryti poveikio istorikų darbui.

„Mūsų diplomatai žino, bet aš nejaučiu, kad kažkokį poveikį darytų“, - teigė Č.Laurinavičius.

Mokslininkas pabrėžė, kad antrajame rinkinyje daugiau dokumentų bus iš Rusijos archyvų.

„Pirmame tome buvo labai daug lietuviškų dokumentų, antrame jų yra mažiau ir vyrauja rusiški. (...) Čia jau objektyviai taip, kadangi didesnė šalis ir iš jų archyvų daugiau nusišviečia bendras tarptautinis kontekstas. Taigi po 1940 metų (Lietuvos) valstybės de facto nebėra, tai lieka tik atskiri diplomatų parašymai. Šia prasme nėra ką lyginti, rusiški šaltiniai žymiai gausesni. Mūsų tikslas buvo atskleisti mūsų santykius su rusais žymiai platesniame pasaulinės politikos kontekste“, - sakė Č.Laurinavičius.

Jis teigė, kad rinkinio išvertimas į lietuvių kalbą būtų „pravartus dalykas“, tačiau nežinojo, ar tai ketinama padaryti.

„Dokumentai kalba labai rūsčią karo tiesą ir pas mus kai kurių aspektų lietuviškai, deja, nėra išvis nėra nušviesta arba labai sunku rasti. Angliškai taip pat. Todėl, manyčiau, kad būtų prasmė (išleisti ir lietuviškai - BNS)“, - sakė Č.Laurinavičius.

Rusų kalba leisti rinkinius, anot jo, pasirinkta, nes tai buvo komisijos darbo kalba.

„Yra akademinis, mokslinis užsiangažavimas, o mokslui konkreti kalba svarbi tik tiek, kiek galima plačiau išskleisti mokslinį teiginį ar versiją. Mes pasirinkome pradinę rusų kalbą, kadangi ji mums mažiausiai darė techninių kliūčių. Kai išėjo tomas, jį iš karto skaitė ir Amerikoje, ir Vokietijoje, labai domėjosi Baltijos šalyse, Lenkijoje“, - pasakojo istorikas.

Pirmasis dokumentų rinkinio „Lietuva ir SSRS Antrojo pasaulinio karo metais“ tomas rusų kalba buvo išleistas 2006 metais.

Rengiant rinkinį Lietuvos pusėje dirbo istorikai Alvydas Nikžentaitis, Česlovas Laurinavičius, Algimantas Kasparavičius, Arūnas Bubnys, Nerijus Šepetys, Antanas Kulakauskas, Zigmantas Kiaupa, Darius Staliūnas ir Alfredas Bumblauskas.


Šiame straipsnyje: istorija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į Lietuvą atvyko dar 10 pabėgėlių iš Eritrėjos
    Į Lietuvą atvyko dar 10 pabėgėlių iš Eritrėjos

    Pagal Europos Sąjungos (ES) programą į Lietuvą atvyko dar dešimt pabėgėlių iš Eritrėjos, penktadienį pranešė Migracijos departamentas. ...

    8
  • Prisiekė nauja Jaunesniųjų karininkų vadų laida
    Prisiekė nauja Jaunesniųjų karininkų vadų laida

    Penktadienį Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje Kaune Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų absolventams suteiktas pirmasis karininko laipsnis – 42 aspirantai davė karininko priesaiką ir papildė Lietuvos karininkų rezervo greta...

    15
  • Astravo AE – nauji mirtini incidentai?
    Astravo AE – nauji mirtini incidentai?

    Baltarusija neigia pranešimus apie naujus žmonių mirtimi pasibaigusius incidentus Astravo atominės elektrinės (AE) statybos aikštelėje. ...

    7
  • Lietuvos atsakas Rusijai: partizanai priešinosi okupantų terorui
    Lietuvos atsakas Rusijai: partizanai priešinosi okupantų terorui

    Tarptautiniame diplomatų forume Lietuvos ambasadorius atmetė Rusijos priekaištus dėl istorinės atminties ir pabrėžė, kad partizanai po Antrojo pasaulinio karo teisėtai priešinosi sovietų okupantų terorui. ...

    30
  • Lietuviai išvyko šturmuoti aukščiausio Europos kalno
    Lietuviai išvyko šturmuoti aukščiausio Europos kalno

    Penktadienį dvylika lietuvių iš Kauno oro uosto išvyko į Kaukazą, kur kops į aukščiausią Europos viršukalnę – netoli Gruzijos sienos esantį Elbruso kalną. ...

    5
  • Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais
    Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais

    Kiekvieną mėnesį socialiniu tinklu "Facebook" vidutiniškai naudojasi 2 milijardai žmonių. Tad sukurtos istorijos bei sąmokslo teorijos plinta žaibišku greičiu ir yra neišnaikinamos kaip tarakonai, – teigia televizij...

    4
  • Sovietiniai reliktai: kiek jų dar liko Kaune?
    Sovietiniai reliktai: kiek jų dar liko Kaune?

    Netrukus Vienybės aikštėje prasidės pirmasis rekonstrukcijos etapas – požeminės automobilių aikštelės statyba. Ar po jos išliks aikštės pakraštyje sovietmečiu pastatytos stelos? ...

    40
  • Kvapams uostamiestyje – išskirtinis dėmesys
    Kvapams uostamiestyje – išskirtinis dėmesys

    Dėl nemalonių kvapų ar triukšmo vis pasigirstantys šiaurinės miesto dalies gyventojų skundai sulaukė miesto valdžios reakcijos. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas į pasitarimą pakvietė bendrovių, dirbančių šioje miesto dal...

    14
  • Beraščiai lenda į viešumą
    Beraščiai lenda į viešumą

    Uostamiesčio gyventojus glumina parlamentarų atstovų neraštingumas. Viešame skelbime, kuriuo gyventojai buvo kviečiami į susitikimą su klaipėdiečiais Seimo nariais Algimantu Kirkučiu ir Dainiumi Kepeniu, akis badė rašybos klaidos...

    10
  • Po šilto savaitgalio – liūtys
    Po šilto savaitgalio – liūtys

    Nors savaitgalis prognozuojamas itin gražus, tačiau jau kitos savaitės pradžioje sulauksime itin lietingų orų, LRT RADIJUI teigia sinoptikė Alva Nagelytė. ...

Daugiau straipsnių