Išlaidžiausioms ministerijoms žada mažesnius asignavimus

Ministro pirmininko tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad kai kurios ministerijos išskirtinės ir algų dydžiais ir viršininkų gausa. Kaip išsiaiškino LTV naujienų tarnyba, daugiausia ten, kur ministrai deleguoti Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų. Premjeras Andrius Kubilius sako, kad palyginimas ir buvo atliktas siekiant susisteminti valdymą ir žada į jį atsižvelgti skirstydamas kitų metų biudžeto lėšas.

Svarbiausius sprendimus ministrai priima bendrai, ir alga jų visų vienoda, tačiau tai negalioja jų pavaldiniams – ministerijų darbuotojams.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė skundžiasi dėl per mažo finansavimo jos kuruojamai sričiai, tačiau Vyriausybės strateginio koordinavimo departamento atlikta analizė parodė, kad iš keturiolikos ministerijų būtent ši išsiskiria aukščiausiomis algomis.

Pagal dokumentą, vidutinis darbo užmokestis Krašto apsaugos ministerijos beveik 4 tūkst. litų. Antra – ūkio ministerija, čia alga vidutiniškai sudaro tris su puse tūkstančio, trečia – energetikos, kurioje vidutinis darbo užmokestis maždaug 3,4 tūkst. Pigiausi – užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, čia vidutinė alga – maždaug 1,7 tūkst. litų.

Be to pagal tyrimą krašto bei ūkio ministerijos išsiskiria ir viršininkų gausa. Švietimo ir mokslo ministerijoje septyniems darbuotojams tenka vienas vadovas. O krašto apsaugos ministerijoje viršininkas vadovauja dviems darbuotojams, ūkio ministerijoje trims, sveikatos apsaugos beveik keturiems.

Jau antrus metus dirbantys ministrai teisinasi paveldėję tokias išskirtines sąlygas iš buvusios valdžios.

„Ministerija yra nedidelė, žmonėms yra svarbus karjeros klausimas. Tai turbūt todėl buvusi vadovybė ir stengėsi kurti tam tikrų pareigybių, tarkim skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybes, kad jauni žmonės atėję į sistemą laiptelis po laiptelio galėtų kilt karjeros laiptais. O dėl atlyginimų, nežinau ar čia turima galvoj ministerijoje, ar krašto apsauga visa, pasižiūrėsim, galbūt irgi todėl, kad tų vadovų buvo nemažai sistemoje – mes stengiamės reorganizuotis“, – LTV naujienų tarnybai teigė krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.

„Vienos ministerijos nusprendė mažinti algas, leisti į neapmokamas atostogas, kitos susimažino žmonių skaičių. Mūsų ministerijoje buvo priimtas sprendimas mažinti žmonių skaičių, dėl to algos išliko šiek tiek aukštesnės. Departamentuose neliko nei pavaduotojų nei skyrių pavaduotojų ir pagal žmonių skaičių ir vadovų skaičių kitais metais atrodysim labai gerai“, – žada ūkio ministras   Dainius Kreivys.

Premjeras neatsako į klausimą, ar čia sutapimas, kad tarp ministerijų kur darbo sąlygos išskirtinės daugiausia konservatorių valdomų.

„Jūs geriau klauskite, kodėl Ministro Pirmininko taryba tokį tyrimą atliko. Mes matome, kad reikia ir toliau sistematizuoti visas valdymo struktūras. Kai kurios ministerijos ar žinybos išties galbūt yra ir perdaug išsiplėtusios per paskutinį dešimtmetį ir tokia palyginamoji analizė bus labai gera priemonė svarstant ir sprendžiant dėl kitų metų biudžeto asignavimo“, – sako A. Kubilius.

Pagal analizę Krašto apsaugos ministerija pirmauja ir kitu rodikliu: čia daugiausiai biudžeto pinigų išleidžiama komandiruotėms. Tiesa, šios ministerijos valdininkų pravažinėtas kilometras mokesčių mokėtojams kainuoja 50 centų, tuo metu Aplinkos ministerijoje – keturiskart brangiau, 1,80 lt.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas atsisakė komentuoti, kodėl šios ministerijos kilometražas pats brangiausias.

„Negaliu komentuoti, nes nemačiau tokio vertinimo, ką reiškia tas kilometras“, – sakė Aplinkos ministras.

Antras pagal brangumą yra Energetikos, toliau Ūkio, Finansų ir Žemės ūkio ministerijos transportas.

Analizę atlikusio Ministro Pirmininko tarnybos Strateginis departamentas teigia, kad pirmą kartą pabandė palyginti ministerijų darbo efektyvumą, o duomenis teikė pačios ministerijos, todėl esą juos galėjusios pateikti nevienodus.