Išeivijos atstovė: dėl dvigubos pilietybės reikės referendumo

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) mano, kad dvigubos pilietybės įteisinimui reikės rengti referendumą, tačiau pirmiau turės būti sušvelninti reikalavimai Konstitucijos nuostatų pakeitimui.

Tokią nuomonę BNS išsakė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis komentuodama trečiadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad nepakeitus pagrindinio šalies įstatymo, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams įstatymu negalima leisti turėti dvigubą pilietybę.

Pasak V. Bandis, PLB ir toliau sieks dvigubos pilietybės įteisinimo, tačiau „dabar reikės eiti kitu keliu“.

„Jeigu tai yra vienintelis kelias, mes turime jį ir imti. Pilietybės išsaugojimas, dvigubos pilietybės klausimas mums yra labai svarbus. (...) Jeigu sako, kad Konstitucija neleidžia ir kad referendumas yra vienintelis būdas, kuriuo galima eiti, tai mums reikia pakeisti Referendumo įstatymą“, - teigė išeivijos atstovė.

Dabar įstatymas numato, kad Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

V. Bandis nuomone, pakeisti minėtas nuostatas pakaktų ir tokio referendumo, kuriame sprendimas būtų priimtas paprasta balsavusių dauguma, skaičiuojant tik atėjusius balsuoti, o ne visus balsavimo teisę turinčius rinkėjus.

„O kaip rinkimai, ar yra neteisėti, jeigu neateina balsuoti? Balsuoja tie, kurie ateina balsuoti, kuriems tas rūpi“, - teigė PLB atstovė, paklausta, ar toks referendumas būtų reprezentatyvus ir atspindėtų tautos nuomonę.

„Negaliu sakyti, kada bus referendumas, negaliu sakyti, kada tie teisės aktai bus pakeisti. Bet mes tuo turėsime užsiimti“, - sakė ji.

Konstitucinis Teismas trečiadienį paskelbė, kad nepakeitus Konstitucijos, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymu išaiškinimą pateikęs Konstitucinis Teismas atsižvelgė į ankstenę doktriną, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

pilietis

pilietis portretas
as reikalauju dvigubos ,trigubos pilietybes, gyvename 21am ir problemos turi buti sprendziamos originaliau ir kaip zmonems patogiau.

Luka

Luka portretas
Ne nuo to galo vėl pradedam. reikia keisti konstituciją dėl referendumo rengimo tvarkos, dėl parašų skaičiaus ir t.t.Turi baigtis šiita politinė vienvaldystė šalyje. Manau kuo daugiau svarbių klausimų turi spręsti lietuviai , teisiog negaliu klausytis kai Butkevičius sako "jau tauta nubalsavo už euro zoną"(skalbimo miltelius pamiršo)...

info

info portretas
Dviguba pilietybė yra mandagi tėvynės išdavystė. Dviguba pilietybė - negerai.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių