Išeiviai: negalima prievarta atiminėti Lietuvos pilietybės

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) teigia neagituojanti už dvigubos pilietybės įteisinimą, tik norinti, kad Lietuvos pilietybė nebūtų taip paprastai atimama iš emigrantų,

 tapusių kitos šalies piliečiais.

Piktinosi, kad „uždaromos durys“

„Nežiūrime į tą procesą kaip į dvigubos pilietybės įteisinimą. Bet, mūsų nuomone, atimti Lietuvos pilietybės negalima prieš asmens valią“, - trečiadienį spaudos konferencijoje aiškino PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

Valdybos narys Petras Maksimavičius pridūrė: „Niekas nekelia dvigubos ar trigubos pilietybės įteisinimo klausimo. Mes už tai, kad nebūtų atimama Lietuvos pilietybė bet kokiomis aplinkybėmis“.

Pagal Konstituciją, „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Todėl kiekvieną kartą, kai Lietuvos pilietis tampa kitos valstybės piliečiu, iš jo atimama Lietuvos pilietybė.

„Statistikos departamento duomenimis, dabar kasdien iš Lietuvos išvyksta 130 žmonių. Dalis jų nusiteikę ilgesniam laikui likti užsienyje, ten dirbti ir gyventi, galbūt ir pasiimti tenykštę pilietybę. Tačiau negalima iš jų taip paprastai atimti Lietuvos pilietybės, nes taip uždaromos durys jiems ne tik anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą, bet ir pilnavertiškai bendrauti su ja“, - tvirtino R.Narušienė.

„Yra blogai ne dviguba pilietybė, bet Lietuvos pilietybės atėmimas“, - pridūrė ji.

Neleistina klaida“

R.Narušienė teigė, kad Lietuvoje yra sutariama, jog negalima atimti pilietybės iš žmonių, okupacijos laikotarpiu pasitraukusių į kitus kraštus. „Tačiau didžiausias klausimas dėl nepriklausomybės metais išvažiuojančiųjų. Mes manome, kad jie yra ir lieka lietuviai, todėl jie turi teisę išlaikyti Lietuvos pilietybę. Bet Lietuvoje tuo klausimu yra labai daug nuomonių, teisininkų aiškinimų“, - sakė PLB valdybos pirmininkė.

Valdybos narė Jūratė Caspersen teigė, kad daroma „neleistina klaida, kai atimama Lietuvos pilietybė iš tų žmonių, kurie išvyksta į užsienį ir ten pasiima vietinę pilietybę“.

„Pavyzdžiui, Šveicarijoje gyvenantis lietuvis atneštų daug didesnę naudą lietuvybei ir savo tėvynei, jeigu iš jo nebūtų atimta pilietybė tuomet, kai jis tampa Šveicarijos piliečiu, norėdamas aktyviau dalyvauti vietinės bendruomenės gyvenime. Tas lietuvis gali puikiai kalbėti lietuviškai, kiekvieną sekmadienį valgyti cepelinus, vaikščioti į katalikų bažnyčią, bet jeigu jis neturės Lietuvos pilietybės, jis jau nebebus pilnavertis lietuvis. Jis tampa atstumtas savo paties gimtojo krašto“, - piktinosi J.Caspersen.

Rudenį tikisi naujo įstatymo

R.Narušienė apgailestavo, kad labai ilgai trunka naujojo Pilietybės įstatymo priėmimas Seime. Ji priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) jau prieš beveik ketverius metus paskelbė išvadą dėl Lietuvos pilietybės, nustatydamas, kad, pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai tegali būti „atskiri, išimtiniai, ypač reti atvejai“, bet ne plačiai paplitę reiškiniai.

PLB valdybos pirmininkė pareiškė tikinti, kad rudenį Seimas pagaliau priims naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris nustatys, kokiais atvejais lietuviai nepraranda pilietybės, netgi jeigu tampa kitos šalies piliečiais. „Tame įstatyme nėra atsižvelgta į visus mūsų pageidavimus, tačiau jis yra kur kas geresnis projektas, nei dabar galiojantis Laikinasis pilietybės įstatymas“, - teigė ji.

Tačiau R.Narušienė baiminosi, kad dėl galimai užsitęsiančių diskusijų Seime ir skirtingų nuomonių, Pilietybės įstatymas dar ilgokai nebus priimtas. „Politinės valios Seime gali ir pritrūkti, nors mes labai tikimės, kad taip neatsitiks ir Seimas skirs pakankamai dėmesio šiam klausimui, jį pagaliau išspręsdamas. Įstatymą reikia priimti, o paskui galima patenkinti ir Konstituciją, ir KT“, - sakė PLB vadovė.

Užsienyje gyvena milijonas lietuvių

Paklaustas apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją dėl naujojo Pilietybės įstatymo, P.Maksimavičius tvirtino iš trečiadienio ryte įvykusio susitikimo su ja susidaręs įspūdį, kad valstybės vadovė „iš esmės pritaria daugumai projekto nuostatų“, nors ir nepasako vienareikšmio atsakymo, nes dėl pilietybės įsigijimo ir praradimo pagrindų pirmiausia turi apsispręsti politikai Seime.

„Kaip supratau, yra tik Prezidentės prieštaravimas kai kurių Seimo narių pateiktiems pasiūlymams įtvirtinti Lietuvos pilietybė visiems etninėse lietuvių žemėse gyvenantiems lietuvių kilmės ir tautybės žmonėms“, - pridūrė K.Maksimovičius.

Po PLB atstovų susitikimo su Prezidente paskelbta, kad D.Grybauskaitė esą pasisako už platų dvigubos pilietybės taikymą. „Iš esmės Prezidentės pozicija jau yra ne kartą išdėstyta šiuo klausimu - ji yra atvira dvigubai pilietybei tiems žmonėms, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos, kurie turi lietuviškas šaknis, bet, be abejo, kol kas reikia laukti įstatymo leidėjo nuomonės“, - po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Pasak jo, per susitikimą Prezidentė kalbėjo apie tai, kad negalima skirstyti, kad „vieni lietuviai yra Lietuvos, kiti lietuviai - pasaulio“. „Visi lietuviai yra lietuviai“, - Prezidentės poziciją perteikė L.Balsys.

Pranešama, kad susitikime aptarta, kokių žingsnių reikėtų imtis siekiant sustiprinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšius bei paskatinti naudotis pasaulio lietuvių intelektiniu, kultūriniu ir moksliniu potencialu.

Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenę sudaro kraštų lietuvių bendruomenės, registruotos 42 pasaulio šalyje. Kuriamos dar trys bendruomenės - Egipte, Izraelyje ir Meksikoje. Skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena daugiau kaip milijonas lietuvių kilmės asmenų, dalis jų yra Lietuvos piliečiai.

Žada iškart kreiptis į KT

Seimas birželį atidėjo numatytą Pilietybės įstatymo priėmimą, nes apsižiūrėjo, kad svarstant pritarta tarpusavyje prieštaraujančioms nuostatoms. Seimas svarstydamas projektą viename straipsnyje nustatė, kad dviguba pilietybė galima, jei kitos valstybės pilietybę asmuo įgyja automatiškai gimdamas ar sudarydamas santuoką su tos šalies piliečiu, tačiau nustatytas trejų metų terminas kuriai nors pilietybei pasirinkti.

Jei kitos šalies pilietybė būtų įgyjama gimimu, kurią - Lietuvos ar kitos šalies - pilietybę pasirinkti, asmuo turėtų nuspręsti per trejus metus nuo pilnametystės, iki jam sueis 21 metai. Asmuo, kitos šalies pilietybę įgijęs per santuoką, kurią pilietybę rinktis, turėtų nuspręsti per trejus metus nuo santuokos sudarymo.

Pritaręs tokiems pakeitimams, balsuodamas dėl kitų straipsnių Seimas minėto trejų metų termino jau nebenustatė, tad projekte liko prieštaravimas.

Jiems išlyginti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras yra registravęs pasiūlymą, kuris leistų gimimu ar santuoka įgytą kitos šalies pilietybę išlaikyti neprarandant Lietuvos pilietybės, be jokių terminų.

Seime stringant naujos redakcijos Pilietybės įstatymui, Seimas iki 2011 metų sausio pratęsė dabartinio Laikinojo pilietybės įstatymo galiojimą.

Seimas, priėmęs naujos redakcijos įstatymą, ketina iškart kreiptis į KT dėl teisės akto konstitucingumo.

Aptars archyvų išsaugojimą

PLB atstovai šiomis dienomis suvažiavo į Vilnių dalyvauti išeiviją vienijančių organizacijų pirmininkų suvažiavime.

Pasak R.Narušienės, jame be kita ko ketinama aptarti lietuvių organizacijų archyvų išsaugojimo klausimus. „Jie yra įvairiose vietose, skirtinguose kraštuose. Kai kurie labai seni, siekia daugiau kaip šimtą metų. Todėl pradeda nykti, ypač Pietų Amerikoje“, - pasakojo PLB valdybos pirmininkė.

Todėl, jos nuomone, būtina „jau dabar pradėti planuoti, ką iš tų archyvų išlaikyti ir išsaugoti ateitie kartoms, kaip padaryti, kad akademikai Lietuvoje irgi turėtų prie jų priėjimą“. „Mes nenorime, kad tie archyvai dingtų, nes jie yra vertingi“, - įsitikinusi R.Narušienė.

PLB tikisi, kad Lietuva padės išsaugoti išeivių organizacijų archyvus, juos sutvarkyti, dalį galbūt pervežti saugoti į Lietuvą. „Čia prašome Lietuvos pagalbos, patyrimo, ekspertizės“, - kalbėjo R.Narušienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) teigia neagituojanti už dvigubos pilietybės įteisinimą, tik norinti, kad Lietuvos pilietybė nebūtų taip paprastai atimama iš emigrantų,

 tapusių kitos šalies piliečiais.

Piktinosi, kad „uždaromos durys“

„Nežiūrime į tą procesą kaip į dvigubos pilietybės įteisinimą. Bet, mūsų nuomone, atimti Lietuvos pilietybės negalima prieš asmens valią“, - trečiadienį spaudos konferencijoje aiškino PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

Valdybos narys Petras Maksimavičius pridūrė: „Niekas nekelia dvigubos ar trigubos pilietybės įteisinimo klausimo. Mes už tai, kad nebūtų atimama Lietuvos pilietybė bet kokiomis aplinkybėmis“.

Pagal Konstituciją, „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Todėl kiekvieną kartą, kai Lietuvos pilietis tampa kitos valstybės piliečiu, iš jo atimama Lietuvos pilietybė.

„Statistikos departamento duomenimis, dabar kasdien iš Lietuvos išvyksta 130 žmonių. Dalis jų nusiteikę ilgesniam laikui likti užsienyje, ten dirbti ir gyventi, galbūt ir pasiimti tenykštę pilietybę. Tačiau negalima iš jų taip paprastai atimti Lietuvos pilietybės, nes taip uždaromos durys jiems ne tik anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą, bet ir pilnavertiškai bendrauti su ja“, - tvirtino R.Narušienė.

„Yra blogai ne dviguba pilietybė, bet Lietuvos pilietybės atėmimas“, - pridūrė ji.

Neleistina klaida“

R.Narušienė teigė, kad Lietuvoje yra sutariama, jog negalima atimti pilietybės iš žmonių, okupacijos laikotarpiu pasitraukusių į kitus kraštus. „Tačiau didžiausias klausimas dėl nepriklausomybės metais išvažiuojančiųjų. Mes manome, kad jie yra ir lieka lietuviai, todėl jie turi teisę išlaikyti Lietuvos pilietybę. Bet Lietuvoje tuo klausimu yra labai daug nuomonių, teisininkų aiškinimų“, - sakė PLB valdybos pirmininkė.

Valdybos narė Jūratė Caspersen teigė, kad daroma „neleistina klaida, kai atimama Lietuvos pilietybė iš tų žmonių, kurie išvyksta į užsienį ir ten pasiima vietinę pilietybę“.

„Pavyzdžiui, Šveicarijoje gyvenantis lietuvis atneštų daug didesnę naudą lietuvybei ir savo tėvynei, jeigu iš jo nebūtų atimta pilietybė tuomet, kai jis tampa Šveicarijos piliečiu, norėdamas aktyviau dalyvauti vietinės bendruomenės gyvenime. Tas lietuvis gali puikiai kalbėti lietuviškai, kiekvieną sekmadienį valgyti cepelinus, vaikščioti į katalikų bažnyčią, bet jeigu jis neturės Lietuvos pilietybės, jis jau nebebus pilnavertis lietuvis. Jis tampa atstumtas savo paties gimtojo krašto“, - piktinosi J.Caspersen.

Rudenį tikisi naujo įstatymo

R.Narušienė apgailestavo, kad labai ilgai trunka naujojo Pilietybės įstatymo priėmimas Seime. Ji priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) jau prieš beveik ketverius metus paskelbė išvadą dėl Lietuvos pilietybės, nustatydamas, kad, pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai tegali būti „atskiri, išimtiniai, ypač reti atvejai“, bet ne plačiai paplitę reiškiniai.

PLB valdybos pirmininkė pareiškė tikinti, kad rudenį Seimas pagaliau priims naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris nustatys, kokiais atvejais lietuviai nepraranda pilietybės, netgi jeigu tampa kitos šalies piliečiais. „Tame įstatyme nėra atsižvelgta į visus mūsų pageidavimus, tačiau jis yra kur kas geresnis projektas, nei dabar galiojantis Laikinasis pilietybės įstatymas“, - teigė ji.

Tačiau R.Narušienė baiminosi, kad dėl galimai užsitęsiančių diskusijų Seime ir skirtingų nuomonių, Pilietybės įstatymas dar ilgokai nebus priimtas. „Politinės valios Seime gali ir pritrūkti, nors mes labai tikimės, kad taip neatsitiks ir Seimas skirs pakankamai dėmesio šiam klausimui, jį pagaliau išspręsdamas. Įstatymą reikia priimti, o paskui galima patenkinti ir Konstituciją, ir KT“, - sakė PLB vadovė.

Užsienyje gyvena milijonas lietuvių

Paklaustas apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją dėl naujojo Pilietybės įstatymo, P.Maksimavičius tvirtino iš trečiadienio ryte įvykusio susitikimo su ja susidaręs įspūdį, kad valstybės vadovė „iš esmės pritaria daugumai projekto nuostatų“, nors ir nepasako vienareikšmio atsakymo, nes dėl pilietybės įsigijimo ir praradimo pagrindų pirmiausia turi apsispręsti politikai Seime.

„Kaip supratau, yra tik Prezidentės prieštaravimas kai kurių Seimo narių pateiktiems pasiūlymams įtvirtinti Lietuvos pilietybė visiems etninėse lietuvių žemėse gyvenantiems lietuvių kilmės ir tautybės žmonėms“, - pridūrė K.Maksimovičius.

Po PLB atstovų susitikimo su Prezidente paskelbta, kad D.Grybauskaitė esą pasisako už platų dvigubos pilietybės taikymą. „Iš esmės Prezidentės pozicija jau yra ne kartą išdėstyta šiuo klausimu - ji yra atvira dvigubai pilietybei tiems žmonėms, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos, kurie turi lietuviškas šaknis, bet, be abejo, kol kas reikia laukti įstatymo leidėjo nuomonės“, - po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Pasak jo, per susitikimą Prezidentė kalbėjo apie tai, kad negalima skirstyti, kad „vieni lietuviai yra Lietuvos, kiti lietuviai - pasaulio“. „Visi lietuviai yra lietuviai“, - Prezidentės poziciją perteikė L.Balsys.

Pranešama, kad susitikime aptarta, kokių žingsnių reikėtų imtis siekiant sustiprinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšius bei paskatinti naudotis pasaulio lietuvių intelektiniu, kultūriniu ir moksliniu potencialu.

Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenę sudaro kraštų lietuvių bendruomenės, registruotos 42 pasaulio šalyje. Kuriamos dar trys bendruomenės - Egipte, Izraelyje ir Meksikoje. Skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena daugiau kaip milijonas lietuvių kilmės asmenų, dalis jų yra Lietuvos piliečiai.

Žada iškart kreiptis į KT

Seimas birželį atidėjo numatytą Pilietybės įstatymo priėmimą, nes apsižiūrėjo, kad svarstant pritarta tarpusavyje prieštaraujančioms nuostatoms. Seimas svarstydamas projektą viename straipsnyje nustatė, kad dviguba pilietybė galima, jei kitos valstybės pilietybę asmuo įgyja automatiškai gimdamas ar sudarydamas santuoką su tos šalies piliečiu, tačiau nustatytas trejų metų terminas kuriai nors pilietybei pasirinkti.

Jei kitos šalies pilietybė būtų įgyjama gimimu, kurią - Lietuvos ar kitos šalies - pilietybę pasirinkti, asmuo turėtų nuspręsti per trejus metus nuo pilnametystės, iki jam sueis 21 metai. Asmuo, kitos šalies pilietybę įgijęs per santuoką, kurią pilietybę rinktis, turėtų nuspręsti per trejus metus nuo santuokos sudarymo.

Pritaręs tokiems pakeitimams, balsuodamas dėl kitų straipsnių Seimas minėto trejų metų termino jau nebenustatė, tad projekte liko prieštaravimas.

Jiems išlyginti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras yra registravęs pasiūlymą, kuris leistų gimimu ar santuoka įgytą kitos šalies pilietybę išlaikyti neprarandant Lietuvos pilietybės, be jokių terminų.

Seime stringant naujos redakcijos Pilietybės įstatymui, Seimas iki 2011 metų sausio pratęsė dabartinio Laikinojo pilietybės įstatymo galiojimą.

Seimas, priėmęs naujos redakcijos įstatymą, ketina iškart kreiptis į KT dėl teisės akto konstitucingumo.

Aptars archyvų išsaugojimą

PLB atstovai šiomis dienomis suvažiavo į Vilnių dalyvauti išeiviją vienijančių organizacijų pirmininkų suvažiavime.

Pasak R.Narušienės, jame be kita ko ketinama aptarti lietuvių organizacijų archyvų išsaugojimo klausimus. „Jie yra įvairiose vietose, skirtinguose kraštuose. Kai kurie labai seni, siekia daugiau kaip šimtą metų. Todėl pradeda nykti, ypač Pietų Amerikoje“, - pasakojo PLB valdybos pirmininkė.

Todėl, jos nuomone, būtina „jau dabar pradėti planuoti, ką iš tų archyvų išlaikyti ir išsaugoti ateitie kartoms, kaip padaryti, kad akademikai Lietuvoje irgi turėtų prie jų priėjimą“. „Mes nenorime, kad tie archyvai dingtų, nes jie yra vertingi“, - įsitikinusi R.Narušienė.

PLB tikisi, kad Lietuva padės išsaugoti išeivių organizacijų archyvus, juos sutvarkyti, dalį galbūt pervežti saugoti į Lietuvą. „Čia prašome Lietuvos pagalbos, patyrimo, ekspertizės“, - kalbėjo R.Narušienė.


Šiame straipsnyje: pilietybėišeiviai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių