Interpeliacijos E.Masiuliui baigtį nulems kolegos?

Nuo dviejų valdančiųjų ir vienos opozicinės partijos apsisprendimo priklausys interpeliacijos taikinyje atsidūrusio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio likimas.

Priklausys nuo komisijos

Šios savaitės pabaigoje ar kitos pradžioje E.Masiulis žada pateikti atsakymus į beveik aštuonias dešimtis opozicinių Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo bei Krikščionių partijų inicijuotoje interpeliacijoje surašytų klausimų. Gegužės 13 d. posėdyje Seimas turėtų svarstyti šią interpeliaciją ir ministro pateiktus atsakymus.

Statute surašytos procedūros numato, kad svarstant interpeliaciją labai daug kas priklauso nuo specialiosios komisijos verdikto. Ši komisija, sudaryta iš visų Seimo frakcijų atstovų, turi apsispręsti, ar ministro pateikti atsakymai tenkina Seimą. Jeigu nusprendžiama, kad atsakymai tenkina, slaptas balsavimas dėl pasitikėjimo ministerijos vadovu nerengiamas. Bet jeigu apsisprendžiama, kad pateikti atsakymai netenkina, būtinai rengiamas slaptas parlamentarų balsavimas dėl to, ar ministras vertas likti savo poste.

Spėjama, kad jeigu slaptas balsavimas įvyktų, daugiau kaip pusė Seimo narių balsuotų prieš E.Masiulį ir jis turėtų palikti savo postą.

Komisijos išvada, ar E.Masiulis vertas slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo, bus priimta balsų dauguma. Todėl ypač svarbu, kaip dėl šio ministro apsispręs Seime atstovaujamos partijos, delegavusios savo narius į komisiją.

Opoziciniai socialdemokratai, Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo bei Krikščionių partijos atstovai žada balsuoti prieš E.Masiulį. Ministrą garantuotai ketina paremti dvi valdančiosios partijos – jo paties vadovaujamo Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos atstovai.

Galutinai nėra apsisprendę

Dėl kitų valdančiųjų – Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos – narių dar nėra visiškai aišku.

Liberalcentristai, neslepiantys savo nesutarimų su Liberalų sąjūdžiu ir pasipiktinimo kai kuriais valdančiosios koalicijos partnerių sprendimais, jau yra leidę suprasti, kad svarstys, ar paremti opozicijos interpeliaciją E.Masiuliui.

"Galutinio apsisprendimo, kaip elgtis, dar nėra. Frakcija šio klausimo dar nesvarstė. Kai ateis apsisprendimo laikas, tada ir apsispręsime", – sakė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Jonas Liesys.

Jis neneigė, kad tiek partijoje, tiek koalicijoje tebėra aktyviai svarstoma, kaip derėtų pasielgti: "Čia viskas labai susipina – ir politiniai, ir koalicijos ateities, ir akivaizdžiai profesionalios kompetencijos klausimai. Konsultacijos tęsiamos. Kitą savaitę apsispręsime."

Tautos prisikėlimo partijos atstovai leidžia suprasti, kad greičiausiai pasisakys prieš opozicijos inicijuotą interpeliaciją, tačiau tik po to, kai apsvarstys ministro pateiktus atsakymus, nes kai kurie klausimai esą "turi pagrindo".

Susitarimas su išlygomis

Specialiojoje komisijoje nepaskutinis žodis priklausys ir frakcijoms nepriklausančius Seimo narius vienijančios Mišriosios grupės atstovui. Šioje grupėje daugumą sudaro Valstiečių liaudininkų sąjunga, kuri yra pasirašiusi politinio bendradarbiavimo susitarimą su valdančiąja koalicija. Susitarime, be kita ko, numatoma, kad valstiečiai liaudininkai nerems opozicijos veiksmų, "destabilizuojančių politinę ir ekonominę padėtį šalyje", bei interpeliacijų premjerui ir ministrams.

"Mes išties esame įsipareigoję neremti interpeliacijų, tačiau tik tuo atveju, jeigu jos nemotyvuotos, su akivaizdžiu politiniu pamušalu", – atkreipė dėmesį valstietė liaudininkė, Mišriosios grupės seniūnė Rima Baškienė.

Paklausta, ar ji nemato "politinio pamušalo" E.Masiuliui pateiktoje interpeliacijoje, R.Baškienė atsakė: "Kai kurie klausimai mums atrodo labai svarūs. Todėl norime pirmiausia susipažinti su ministro atsakymais, tada ir darysime galutines išvadas."

Ji bent kol kas negalėjo garantuoti, kad Mišriosios grupės atstovas specialiojoje komisijoje tikrai neparems slapto balsavimo dėl pasitikėjimo E.Masiuliu.

Abejoja liberalcentristais

Ministras tvirtina laiku ir išsamiai atsakysiąs į visus interpeliacijoje išdėstytus klausimus, kurių didžiąją dalį jis laikąs politiškai angažuotais. "Ramiai laukiu šios akivaizdžiai politinės interpeliacijos svarstymo ir Seimo komisijos bei galbūt viso Seimo apsisprendimo dėl to, ar mano atsakymai pripažįstami tinkamais", – kalbėjo E.Masiulis.

Ministerijos vadovas atsargiai spėjo, kad valstiečiai liaudininkai ir Tautos prisikėlimo partijos atstovai turėtų jį paremti. Bet dėl liberalcentristų jis nebuvo tikras.

Valdančioji koalicija savo pasitarime kitą savaitę svarstys, ar laikytis vieningos pozicijos remti E.Masiulį. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, liberalcentristai įsipareigotų jo laikytis ir ministras išsaugotų postą. Bet jeigu vienybės šiuo klausimu nebūtų, Susisiekimo ministerijos vadovo likimas pakibtų ant plauko.

Kadangi E.Masiulis yra vienos valdančiųjų partijų lyderis, spėjama, kad išvertus jį iš ministro posto gali sugriūti pati koalicija, kuri ir taip pastaruoju metu yra apsilpusi ir nebeturi formalios daugumos Seime.

Klausimai – iš visų sričių

Klausimą dėl susisiekimo ministro atsakomybės opozicija pradėjo kelti teismui suėmus buvusį "Lietuvos pašto" vadovą Andrių Urboną. Jis įtariamas sukčiavęs dar prieš ateidamas dirbti į "Lietuvos paštą". Pernai rudenį A.Urbonas į įmonės generalinio direktoriaus pareigas paskirtas be konkurso E.Masiulio sprendimu.

Interpeliacijoje keliami klausimai ir dėl kitų Susisiekimo ministerijos valdymo sričių – galimo automobilių kelių tvarkymo perdavimo privačioms bendrovėms, "Lietuvos geležinkelių" ir Klaipėdos jūrų uosto veiklos, oro susisiekimo, taip pat su transportu susijusių bendrovių gausių aukų Liberalų sąjūdžiui.