Interpeliacija susisiekimo ministrui žlugo

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis išsaugojo postą, Seime ketvirtadienį žlugus opozicijos inicijuotai interpeliacijai jam.

Pritarta išvadai, kad atsakymai tenkina

Gegužės pradžioje visų opozicinių partijų inicijuotą interpeliaciją ministrui E.Masiuliui parėmė 44 parlamentarai. Prieš kelias dienas ministerijos vadovas pateikė savo atsakymus į interpeliacijoje užduotus klausimus, surašytus net beveik pusšimtyje puslapių.

Ketvirtadienį Seime svarstyta interpeliaciją E.Masiuliui, kuris yra vienos iš keturių valdančiųjų partijų – Liberalų sąjūdžio – pirmininkas.

Po diskusijų sudaryta Seimo redakcinė komisija priėmė sprendimą, kuriuo pritariama E.Masiulio atsakymui į interpeliaciją. Parlamentarų dauguma pritarė tokiai komisijos išvadai. Už tai buvo 73 Seimo nariai, prieš 49, susilaikė 14.

Už ministro atsakymų pripažinimą tenkinančiais Seimą balsavo absoliučiai visi valdančiosios koalicijos atstovai, taip pat keturi su koalicija bendradarbiaujantys nefrakcionuotus Seimo narius vienijančios Mišriosios grupės nariai. Nebalsavo tik liberalcentristas Žilvinas Šilgalis. Prieš ir susilaikė visi opozicijos nariai.

Komisijos išvados patvirtinimas Seimo posėdyje reiškia, kad nėra rengiamas slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo E.Masiuliu. Todėl jis išsaugojo portfelį.

Užduoti 33 klausimai

Posėdžio pradžioje interpeliacijos iniciatorių vardu kalbėjęs Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis informavo, kad ministrui buvo užduoti 33 klausimai. „Juos galima sugrupuoti į tris dalis. Pirmoji susijusi su pačia Susisiekimo ministerija ir jos kuruojamomis sritimis, antroji – apie ministro vykdomą politiką, ypač kadrų srityje, ir trečioji – parama jo atstovaujamai partijai“, - sakė V.Mazuronis.

„Kodėl E.Masiuliui tapus ministru jo partiją taip pamilo su kelių eksploatavimu susijusios įmonės“, - retoriškai klausė opozicijos atstovas.

Vadino koalicijos išbandymu

Savo atsakomajame žodyje E.Masiulis daugelį užduotų klausimų vadino politiškai angažuotais. „teisybės dėlei reikia pasakyti, kad buvo ir tokių klausimų, kurių net baronas Miunchauzenas nebūtų sugalvojęs“, - tvirtino ministras.

Jo nuomone, opozicija bando valdančiųjų tvirtybę. „Politiniai architektai ieško priežasčių, kaip sugriauti valdančiąją koaliciją“, - teigė E.Masiulis.

Ministras savo atsakomajame žodyje teigė, kad jį „kaip žmogų sukrėtė buvusio „Lietuvos pašto“ vadovo Andriaus Urbono atvejis“. Pernai E.Masiulio pastangomis „Lietuvos pašto“ naujuoju vadovu A.Urbonas buvo sulaikytas teisėsaugos ir apkaltintas neteisėtais veiksmais dar tai laikais, kai nedirbo pašte. Dabar jis jau nebevadovauja valstybinei įmonei „Lietuvos paštas“.

Atsakydamas dėl Liberalų sąjūdžio esą padidėjusio finansavimo iš su transportu susijusių įmonių, E.Masiulis priminė, kad ir ankstesniais metais sutapdavo, jog Susisiekimo ministerijos vadovo atstovaujama partija dosniau finansuojama įvairių įmonių, dirbančių šios ministerijos kuruojamose srityse.

Paneigė, kad privatizuos geležinkelius

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė kritikavo ministeriją už dedamas pastangas privatizuoti „Lietuvos geležinkelius“ ir kitas valstybei priklausančias įmones. „Estijos pavyzdys rodo, kad tai neteisingas kelias. Estai buvo privatizavę savo geležinkelius, tačiau dabar jie vėl suvalstybinami, nes pasimatė, kad privatus geležinkelis yra neefektyvus“, - tikino opozicijos atstovė.

Ministras patikino, kad kalbos apie „Lietuvos geležinkelių“ privatizavimo neatitinka tikrovės. „Absoliuti netiesa, kad bus privatizuojami geležinkeliai. Šiandien apie tai nekalbama“, - tvirtino E.Masiulis.

Premjeras, didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius irgi vadino interpeliaciją „grynai politine“. „Noriu pasakyti, kad Tėvynės sąjunga vieningai nusprendė neparemti šios interpeliacijos. Nes jos tikslas akivaizdžiai ne dalykinis. Dėl ko daroma interpeliacija, yra visiškai akivaizdu - tai akivaizdžiai politinė interpeliacija. Opozicija tikisi, kad gal pavyks sustabdyti koalicijos pastangas dirbti efektyviai, sutraukiant tuos įtakos voratinklius, kurie užaugo socialdemokratų valdymo laikais', - kalbėjo Vyriausybės vadovas, užstodamas ministrą.

Kitas konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, kad susisiekimo ministro interpeliacija atima laiką iš Seimo ir Vyriausybės, turinčių „spręsti didžiules šalies problemas“. „Tokie opozicijos veiksmai paprasčiausiai klampina Seimą į politinių batalijų pelkę“, - teigė jis.

Sudaryta redakcinė komisija

Socialdemokratų lyderis, buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius valdantiesiems, kad šie „kuo patys kvepia tuo kitus tepa“. „Nekalbėkime netiesos apie tuos konkursus ir projektus, kurie buvo vykdomi socialdemokratų valdymo laikais. Dabar neabejotinai kur kas neskaidresnė situacija“, - įsitikinęs A.Butkevičius.

Baigus interpeliacijos svarstymą sudaryta redakcinė Seimo narių komisija, kuri turėjo pateikti išvadą, ar ministro atsakymai tenkina parlamentarus. Komisijai nusprendus, kad atsakymai tenkina, ir Seimui patvirtinus tokią išvadą nerengtas slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo E.Masiuliu. Jis būtų priverstas atsistatydinti, jeigu toks balsavimas būtų surengtas 71 Seimo narys pasisakytų už nepasitikėjimo ministru pareiškimą.