Incidentas IAE įvyko dėl technologijos trūkumų

Tyrimas parodė, kad techninis incidentas Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) spalio pradžioje įvyko dėl darbus uždarytoje jėgainėje vykdančio rangovo pasiūlytos technologijos trūkumų.

Sudarė specialią tyrimo komisiją

Kaip jau skelbta, spalio 5 dieną IAE įvyko nedidelis techninis incidentas, pareigūnų tikinimu, neturėjęs neigiamos įtakos aplinkai ir žmonių sveikatai. „Vykdant B12 projekte „IAE pagrindinio cirkuliacijos kontūro, prapūtimo aušinimo ir baipasinio valymo sistemų vidinių paviršių dezaktyvacija“ numatytus planinius darbus – pirmojo bloko kontūro dezaktyvavimą – viename iš komponentų įvyko išsihermetizavimas, kurio metu už kontūro ribų ištekėjo dezaktyvavimui naudojami cheminiai reagentai – azoto rūgštis ir kalio permanganatas“, - pranešė IAE atstovė spaudai Daiva Rimašauskaitė.

Patikinta, kad šio projekto įgyvendinimui yra taikomi griežti saugos reikalavimai, todėl visi darbai yra vykdomi sandariose patalpose, o cheminiai reagentai ir radioaktyviaisiais nuklidais užterštos medžiagos nutekėjo į specialias drenažines sistemas.

Technologinio incidento priežastims tirti buvo sudaryta komisija iš IAE ir projekto rangovo - bendrovės „Specialus Montažas-NTP“ - atstovų.

„Komisija nustatė, kad atsakomybė dėl šio technologinio įvykio tenka projektą B-12 įgyvendinančiam rangovui. Jo pasiūlyta projekto įgyvendinimo technologija turėjo trūkumų, kurie ir tapo šio įvykio priežastimi“, - konstatavo komisijos pirmininkas, IAE Technologinės tarnybos vadovas Vigantas Galkauskas.

Jo nuomone, svarbiausia, kad šio technologinio įvykio metu nenukentėjo nei IAE darbuotojai, nei aplinka, o uždarytos branduolinės jėgainės „specialistai nustatė šių nesklandumų projekto vykdyme atsiradimo priežastis, todėl ateityje įgyvendinant panašų projektą analogiškos techninės problemos neturėtų pasikartoti“.

Laikytasi visų reikalavimų

Komisija nustatė, kad personalas, dalyvavęs projekto įgyvendinime ir buvęs patalpose daugkartinio priverstinio cirkuliacijos kontūro (DPCK) vieno iš komponentų išsihermetizavimo metu, papildomų apšvitos dozių negavo, 2010 metų spalio 4-8 dienomis radionuklidų išmetimas į aplinką neviršijo leistinų normų.

Taip pat nustatyta, kad iki dezaktyvacijos programos įgyvendinimo pradžios 1-ojo bloko įrangos ir DPCK vamzdynų techninė būklė atitiko visus šioms sistemoms keliamus ir programos įgyvendinimui privalomus reikalavimus.

Pabrėžta, kad vykdant DPCK dezaktyvavimą buvo laikomasi visų technologinių reikalavimų, numatytų programoje ir eksploatacijos procedūrose.

Komisija konstatavo, kad projekto rangovas pasiūlė dezaktyvacijos technologijas, pagrįstas rusiško koncerno „Rosenergoatom“ normatyvinių aktų nuostatomis.

Tyrimo išvadose tvirtinama, kad „išsihermetizavimas vykdant 1-ojo bloko pagrindinio kontūro dezaktyvaciją įvyko dėl rangovo pasiūlytos dezaktyvavimo technologijos trūkumų“. Be to, rangovo pasiūlyta technologija praktiškai nebuvo iki šiol išbandyta branduolinės pramonės įmonėse. Tai prieštarauja skelbto viešųjų pirkimų konkurso šio projekto įgyvendinimui techninės specifikacijos nuostatoms.

Dramatiški rusų agentūros pranešimai

Rusijos žiniasklaidos priemonės prieš kelias savaites informavo, kad uždarytoje IAE spalio pradžioje „įvyko avarija, kurios atsakingos Lietuvos institucijos nesureikšmino, pranešdamos apie incidentą tik viena eilute“.

Su Kremliumi ir rusų specialiomis tarnybomis siejama informacinės agentūra „Regnum“, pasiremdama „savo šaltiniu IAE“, pranešė, kad „avarija įvyko pagrindinių cirkuliacinių siurblių patalpose, kur tuo metu vyko darbai, susiję su jėgainėje dirbusios technikos dezaktyvavimu“.

Šaltinis esą papasakojo, kad „vykdant pirmojo bloko reaktoriaus kontūro valymą, įvyko kontūro išsihermetizavimas ir valymo medžiagos išsiliejimas“.

Pasak rusų naujienų agentūros, apie „tris šimtus kubinių metrų stipriai radioaktyviai užterštos tirštos valymo suspensijos, esant didžiuliam spaudimui per susidariusį plyšį ištekėjo į pirmojo energetinio bloko technines patalpas“.

„Regnum“ cituotas vieno Lietuvoje leidžiamo rusiško laikraščio žurnalistas, tvirtinęs, kad, jo duomenimis, „tiršta radioaktyvi masė neištekėjo į technologines angas, skirtas vandens nutekėjimui, vadinamuosius „trapus“, o išsiliejo į technines patalpas, kur tuo metu dirbo žmonės".

Esą daugybė jėgainės darbuotojų buvo priversti padėti likviduoti avarijos pasekmes - „žmonės turėjo rankomis rinkti ištekėjusią suspensiją, kuri paskui buvo išvežta iš patalpų ir „palaidota“ IAE teritorijoje“.

Žurnalistas neabejojo, kad „žmonės, dirbę su „nešvaria“ medžiaga, buvo apšvintinti, gavo nemenką radioaktyvią dozę, tačiau jie buvo priversti rizikuoti, nes baiminosi prarasti darbą“.

Apie įvykį informuota VATESI

IAE atstovė spaudai D.Rimašauskaitė portalą patikino, kad incidentas jėgainėje nebuvo „toks dramatiškas ir pavojingas, kaip pateikia rusiška žiniasklaida - įvykio metu nei vienas IAE darbuotojas nebuvo pavojingai apšvitintas ir radioaktyvios medžiagos nepateko į aplinką“.

Pranešta, kad „po šio įvykio atlikta patalpų, kur buvo vykdomi darbai, ir aplinkinių patalpų radiacinė kontrolė - nustatyta, kad personalo buvimo patalpose radiacinis lygis neviršijo nustatytų ir leistinų normų“.

Taip pat atliktas patalpų dezaktyvavimas ir imtasi visų kitų būtinų saugumo priemonių.

„Nustatyta, kad spalio 5-6 dienomis tose patalpose dirbęs personalas nenukentėjo ir jokių papildomų apšvitos dozių dirbantieji negavo. Spalio 4-7 dienomis nebuvo užfiksuota padidėjusio radionuklidų išmetimo į aplinką“, - patikino D.Rimašauskaitė.

Apie įvykį informuota Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), kuri patvirtino ir komisijos tyrimo išvadas.

IAE pirmasis blokas, kuriame ir įvyko incidentas, uždarytas dar 2004 metais, antrasis - 2009 metų pabaigoje. Šiuo metu vykdomi jėgainėje dirbusios sovietinės įrangos demontavimo ir radioaktyvių atliekų laidojimo darbai, kurie užtruks dar ne vieną dešimtmetį.