Ignalinoje tolerantiškumo testas: padėti buvusiam kaliniui

Socializacijos ir įdarbinimo mokymo centras (SDMC), ėmėsi įgyvendinti gana nelengvą projektą - “Palaipsnės praktinės socialinės integracijos modelio sukūrimas ir įgyvendinimas”.

Kas tai per projektas, pabandysiu iliustruoti pavyzdžiais, kuriuos mums, socialinės atskirties problemų turintiems Vilniaus, Šalčininkų ir Ignalinos rajonų gyventojams, Lietuvos pramonininkų konfederacijos salėje gvildeno profesionalūs lektoriai, specialiųjų mokslų daktarai Dovilė Japertienė bei Remigijus Civinskas.

Kasmet iš įkalinimo vietų paleidžiamas nemažas žmonių skaičius. Ar grįžę jie pasikeičia ir sėkmingai integruojasi į visuomenę? Šie asmenys dažniausiai yra darbingo amžiaus, galintys kurti pridėtinę vertę ne tik sau, bet ir visuomenei. Todėl viešoji įstaiga SDMC siekia, kad asmuo patektų į tolerantiškesnę aplinką, kuri padėtų buvusiam kaliniui adaptuotis, o ne stumti jį į socialinę atskirtį.

Projekto koordinatorė Ramunė Bielaglovienė įsitikinusi, kad geriausia psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, yra bendradarbiavimas su potencialiais darbdaviais. Atlikti tyrimai rodo, kad išėjusieji iš įkalinimo vietų norėtų lengvesnio darbo. Pirmiausiai – budėtojo arba sargo. Jų darbo vieta galėtų būti ir didžiųjų prekybos centrų aplinkos valymas, pirminė statyba, darbas urėdijose. Pagal projektą darbas tokiems asmenims numatytas ir Ignalinos miškų urėdijoje. Čia grupė buvusių kalinių valys mūsų miškus, rinks vėjovartų ir sniegolaužų pažeistus medžius.

Laikas, praleistas kalėjime, nepraeina be pėdsakų, dažną žmogų pakeičia neatpažįstamai, todėl seminaro tikslas buvo pristatyti konfliktų sampratas darbo vietoje bei pykčio valdymo suvokimą. Pasitaiko atvejų, kai dažnas, neatlaikęs integravimosi į darbo rinką, nori grįžti atgal į kalėjimą – į buvusią aplinką.

Dirbant su kaliniais tenka imtis gudrybių. Socialiniai darbuotojai bei kiti specialistai, padedantys buvusiems “dėžutėse” ir nusivylusiems kaliniams integruotis į darbo rinką, susiduria su baimėmis dėl savo kuruojamų asmenų neadekvačių reikalavimų. Projekto dalyviai įkalinimo įstaigose gauna psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas. Vis dėlto, įkalinimo įstaigų kultūra, uždaros zonos aplinka daro įtaką žmonėms bei apsprendžia jų emocines laikysenas.

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria specialistai, dirbantys su kriminaliniais nusikaltėliais, yra smurtas ir agresija. Tiesa, dabar žiniasklaida mirga smurto reikšmėmis, o teoretikai šneka apie smurto kultūras privačiose ir viešose elgsenose. Remiantis tyrimais pastebėta, kad apie 50 procentų nusikaltimų priežastimi tampa agresija, kurios priežastys – pyktis.

Agresiją dažnai apsprendžia nuovargis ir alkoholis bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Alkoholio apspręstas pykčio emocijas, savikontrolės įgūdžių susilpninimą, priklausomumą nuo kvaišalų ir jų gydymą seminare atskleidė didelę teorinę ir praktinę patirtį turinti mūsų gydytoja, chirurgė, psichologė Ona Vinklerienė.

Seminaro dalyviams aiškintos konfliktų priežastys, jų valdymas, kiek, ko ir kas turi teisę žinoti, kai esi puolamas, destruktyvios reakcijos, “garo išleidimo” technika bei atmetimo komplekso veiksmai.

Dėstytoja Dovilė Japertienė mielai prisiminė ir projektą “Dėkoju tau už gyvybę”, vykdomą Pilnų namų bendruomenės įkūrėjo Tėvo, kunigo Valerijaus Rudzinsko, kuris Panaros vienkiemyje jau daugelį metų sėkmingai apgyvendina priklausomumą turinčius jaunus vyrus ir dvasinėse pamokėlėse moko juos gyvenimo prasmės, mylėti ir jaustis mylimiems, daryti teisingus sprendimus, ilgalaikius pasirinkimus bei prisiimti už juos atsakomybę. Juk kančia įtvirtina mūsų vienybę su Jėzumi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių