- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią savaitę posėdžiavusios Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos vadovė Irena Gasperavičiūtė sako, kad didesnę lietuvių emigraciją lemia ne tik ekonominės priežastys, bet ir daugybė kitų aplinkybių.
– Ką šįsyk nusprendėt komisijoje?
– Priėmėme kelias rezoliucijas. Viena jų siūlome jau kitąmet per Seimo rinkimus sudaryti sąlygas bent užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams balsuoti internetu. Taip, mūsų nuomone, būtų paskatintas pasaulio lietuvių politinis aktyvumas, nes dabar kai kurių didelių valstybių regionai yra labai toli nuo Lietuvos ambasadų ar konsulinių įstaigų, todėl tuose regionuose gyvenantiems Lietuvos piliečiams, nusiteikusiems dalyvauti rinkimuose, tenka labai toli keliauti, kad galėtų balsuoti.
Kadangi visi užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoja tik vienoje apygardoje – Naujamiesčio, – manome, kad būtų galima bent jau jiems suteikti galimybę balsuoti internetu. Tai būtų paprasčiau ir pigiau įgyvendinti, nei įvesti visuotinį elektroninį balsavimą. Taip jau kitąmet galėtų būti išbandytas toks balsavimo būdas.
Kitoje rezoliucijoje vėl paraginome spręsti dvigubos pilietybės problemą. Manome, kad netikslinga skelbti referendumą dėl atitinkamo Konstitucijos straipsnio pakeitimo. Jam pasirengti reikia nemenkų pastangų ir gana ilgo laiko. Todėl siūlome, kad Seime būtų ieškoma teisinių būdų kitaip išspręsti šią problemą, neskelbiant referendumo.
Dar viename dokumente pareiškėme savo nuomonę, kad užsienio lietuvių švietimo reikalus galėtų perimti viena Lietuvos valdžios institucija. Dabar tai kuruoja dvi ministerijos – Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo. Tai sukelia nemažai visokių problemų. Manome, kad Švietimo ir mokslo ministerija galėtų būti atsakinga už visus su užsienyje gyvenančių lietuvių švietimu susijusius klausimus.
Be to, esame pareiškę savo nuomonę dėl to, kad krašto apsaugos sistema turėtų būti finansuojama pakankamai. Tik tokiu atveju Lietuva galėtų kokybiškai vykdyti visus savo įsipareigojimus partneriams NATO.
– Dvigubos pilietybės įteisinimas jau daugelį metų yra jūsų darbotvarkėje. Manote, kad jis gali pajudėti iš mirties taško?
– Visada yra tokios vilties. Pasisakėme prieš referendumą, siūlome kitaip teisiškai spręsti dvigubos pilietybės klausimą. Pamatysime, kaip seksis tai įgyvendinti, ko galų gale imsis politikai. Kitų metų pavasarį eilinėje komisijos sesijoje pasvarstysime, koks yra progresas šioje srityje.
– Pavasarį žadate apsvarstyti ir emigracijos priežastis. Nejaugi dar neaišku, kodėl žmonės išvažiuoja iš Lietuvos?
– Taip, žvelgiant paviršutiniškai, galima sakyti, kad emigraciją lemia tik ekonominės priežastys – žmonės ieško, kur gali gauti darbo, kur gali daugiau uždirbti, užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Bet nemanau, kad tik ekonominės priežastys lemia didesnę emigraciją iš Lietuvos. Yra ir kai kurių kitų veiksnių – sakykim, korupcijos lygis, nusivylimas valdžia, asmeninės priežastys, pagaliau pasaulio globalizacija, kuri irgi turi įtakos emigracijos srautui.
Visa tai reikia pasvarstyti, įvertinti, pažiūrėti, ką galima padaryti, kur dera ir įmanoma išspręsti problemas, kad jų liktų mažiau ir atitinkamai mažėtų emigracija.
Visi sako, kad žino, kodėl žmonės išvažiuoja. Bet ar yra valstybės institucija, kuri konstatuoja, apibendrina tas problemas, žiūri, kaip jas spręsti, ką daryti, kokių priemonių imtis? Neatrodo, kad tokia būtų. O reikėtų...
– Nuolat akcentuojate patriotiškumą, vertybinius dalykus. Ar nuoširdžiai tikite tuo, kad šiais labai pragmatiškais laikais patriotiškas nusiteikimas dar stabdo žmones nuo emigravimo?
– Visais laikais vertybinės nuostatos tikrai nėra paskutinėje vietoje. Nors pragmatiškumo ir to globalinio suvokimo dabar, aišku, yra kur kas daugiau nei anksčiau, esu tikra, kad neretas žmogus pasveria ir su patriotiškumu ar savo puoselėjamomis vertybėmis susijusius dalykus, kai jam atsiveria galimybės kur nors išvykti.
– Ar pastebite, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės yra neretai pesimistiški, skeptiški visais klausimais, tokie irzlūs niurzgliai? Gal tai irgi lemia nemažą emigraciją?
– Galima pastebėti tam tikrų atšiaurių lietuviško charakterio savybių matyti tik neigiamus dalykus, reikšti nepasitenkinimą, bumbėti. Nors, tiesą sakant, tokių žmonių pasitaiko ir kitose tautose.
Lietuva tikrai nėra pati blogiausia pasaulio šalis. Jos ekonomika tikrai nėra pati silpniausia. Jos valdžia tikrai nėra pati korumpuočiausia, o gyvenimo lygis tikrai nėra žemiausias.
Nežinau, kodėl nereto lietuvio sąmonėje yra susidaręs atvirkštinis vaizdas. Gal tai įdiegta į mūsų sąmonę, gal tokie charakterio bruožai susiformavo per amžius?
Labai linkėčiau, kad optimizmo ir gaivaus, pozityvaus mąstymo būtų daugiau.
– Stebėdama Lietuvą iš šono, jūs linkusi manyti, kad gyvenimas čia neblogėja?
– Žingsnis po žingsnio gyvenimas tikrai juda į priekį. Konstatuočiau kartais lėtesnį, kartais kiek greitesnį progresą, bet ne regresą. Tiesiog prisiminkime, kaip atrodė Lietuva prieš 15–20 metų. Niekad nesutiksiu, kad dabar blogiau nei buvo tuomet.
Kita vertus, mūsų poreikiai irgi auga. Gyvenimo lygio reikalavimai dabar daug aukštesni, nei buvo prieš kelerius ar keliolika metų. Tai, kad galbūt tas žingsnis po žingsnio progresas kartais nepasiveja mūsų poreikių, irgi prisideda prie pesimistinių nuotaikų.
– Užsienyje gyvenantys lietuviai neretai sako, kad ilgisi Lietuvos, mato jos progresą. Tai kodėl jie nebegrįžta į gimtąją šalį?
– Kiekvienas emigracijos atvejis labai individualus. Juk išvykimą kartais lemia ir asmeninės priežastys, pavyzdžiui, meilės reikalai, santuoka, užsienyje gyvenančių artimų žmonių kvietimas ir sudarytos sąlygos atvykti.
Kartais gaunamas kvietimas dirbti, kartais – studijuojama užsienyje, paskui vietoje randama darbo.
Kuo stipriau suleidi šaknis užsienyje, kuo ilgiau ten dirbi ir gyveni, tuo sudėtingiau sugrįžti. Juk jeigu žmogus gyvena užsienio šalyje jau dešimt ar dvidešimt metų, jis jau glaudžiai bendrauja su vietos bendruomene, jo vaikai jau vaikšto į vietos mokyklą. Tad tampa sudėtinga ar beveik neįmanoma sugrįžti į Lietuvą, kad ir kaip norėtųsi.
Būtent todėl ir svarbu, kad Lietuva nenukirstų ryšių su išeiviais, girdėtų juos, spręstų juos jaudinančias problemas.
Irena Gasperavičiūtė Seimo ir PLB komisijos pirmininkė, deleguota PLB (komisijos vadovas iš Seimo – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas). Gimė 1969 m. Šiaurės Rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Punsko gyvenvietėje. Augo Punsko verslininko šeimoje. Dar būdama moksleivė kartu su bendraminčiais įkūrė Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungą. Baigusi Punsko licėjų 1987–1992 m. studijavo lituanistiką Vilniaus universitete. 1992 m. grįžusi į gimtinę, pradėjo dėstyti lietuvių kalbą ir literatūrą Punsko pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje. Kelerius metus dalyvavo saviveikloje – vaidino Punsko Klojimo teatre. Nuo 1996 m. – Lenkijos dvisavaitinio lietuvių žurnalo „Aušra“ vyriausioji redaktorė, nuo 1998-ųjų – Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė. Apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžiumi. Aktyvi Punsko bitininkų bendrijos narė, dviejuose bitynuose turi 36 šeimas. |
---|
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...