Ieškantieji ko nors už dyką lenktyniauja

Sunkmečiu daugėja žmonių, kurie, stokodami pinigų naujam daiktui įsigyti, ieško, kad kas dovanotų seną. Tačiau dovanojančiųjų mažai. Vakaruose senas paramos daiktais tradicijas lietuviai perima labai pamažu.

Už dyką nesunkiai galima gauti neveislinį šuniuką ar kačiuką. Gyvūnų dovanotojų yra daugiau nei norinčiųjų juos gauti veltui. Tačiau ieškantiesiems už dyką sofos, spintos, šaldytuvo, viryklės ar juolab dar naudoti tinkamo kompiuterio bei kitų daiktų tenka apsišarvuoti kantrybe, o dažnai – ir nusivilti.

Dovanojami daiktai, dovanotojų nuostabai, išgraibstomi dar prieš pasirodant skelbimui spaudoje.

„Mano skelbimas apie dovanojamą batų dėžę ir spalvotą veikiantį  televizorių „Tauras“ laikraštyje turėjo pasirodyti tik praėjusį trečiadienį, bet jau antradienį sulaukiau jaunos poros skambučio. Jie tuoj pat atvyko ir išsivežė batų dėžę. Kitą dieną padovanojome televizorių “, – „Sekundei“ pasakojo panevėžietė Laima.

Pasirodžius skelbimui laikraštyje, jos telefonas kaito nuo norinčiųjų gauti batų dėžę skambučių.

Ponia Kristina tą dieną, kai laikraštyje buvo išspausdintas jos skelbimas apie dovanojamus virtuvės, prieškambario baldus, sekciją, nebekėlė ragelio. Mat  dar prieš pasirodant skelbimui nežinia iš kur sužinoję jos adresą atvažiavo vyras ir žmona, kurie pasiėmė visus daiktus.

Panevėžietė susitaikė su mintimi, kad jos telefonas nesiliaus skambėti dar mažiausiai kelias dienas.

Turintieji  gerokai panaudotų, bet jau nebereikalingų baldų, buities technikos, namų apyvokos daiktų patyrė, kad juos sunku parduoti net už simbolinę kainą, tačiau padovanoti – jokių problemų.

„Tikrai teisinga patarlė, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“, – sakė ponia Laima. Šiemet pavasarį internete startavo labdaros projektas „Pagalba daiktais“, jungiantis galinčiuosius suteikti paramą ir tuos, kuriems tai reikalinga. Projekto koordinatoriai tiki, kad laikui bėgant vis daugiau žmonių suvoks dovanojimo svarbą ir prasmę.

Motyvai dovanoti – įvairūs

Ponia Laima nereikalingus daiktus dovanoja ne pirmą kartą. Anksčiau ji yra svetimiems žmonėms atidavusi visus savo mirusios motinos baldus, įvairius namų apyvokos reikmenis.

„Jie nebuvo prasti, tačiau senamadiški. Nemačiau prasmės pardavinėti už kelis ar keliasdešimt litų. Juk nepraturtėsiu, o kitas žmogus gal net tiek neturi ir tie baldai jam labai pravers“, – kalbėjo moteris.

Neblogos kokybės batų dėžę ir televizorių ji dovanojo todėl, kad nepakenčia namuose laikyti daiktų, kuriais nesinaudoja. Pasak pašnekovės, paversti namus sandėliu dar gerų, bet jau nenaudojamų daiktų, kaip mėgsta nemažai lietuvių, – ne jos būdui.

Kristina virtuvės, prieškambario baldus ir sekciją dovanojo, nes namuose ketina daryti remontą ir keisti baldus. Ji apsvarstė, kad parduoti šiuos daiktus užtruktų  arba ir visai nepavyktų, o tai trukdytų remontui, todėl nutarė padovanoti.

Iš Kristinos baldus pasiėmė jauna šeima geradarei papasakojo persikrausčiusi iš nuomojamo vieno kambario buto į giminaičių tuščią trijų kambarių butą. Apstatyti laikiną būstą naujais baldais šeimai yra per didelė prabanga.

Nesiūlo net drabužėlių vaikui

Per skelbimus spaudoje ir internete ieškantys vienokių ar kitokių daiktų už dyką gyventojai neslepia nusivylimo. Pasak jų, gauti dovanų sofą su neišlindusiomis spyruoklėmis ar kirvarpų neišgraužtą spintą, nesurūdijusį šaldytuvą ar kitą kokį geresnį daiktą labai sunku. Esą tai laimės dalykas.

Šiemet mokyklą baigusi ir į universitetą įstojusi panevėžietė Elona viename laikraštyje įdėjo skelbimą: „Studentė ieško kas galėtų padovanoti nešiojamąjį kompiuterį“.

Per kelias dienas mergina nesulaukė nė vieno skambučio.

Elona prisipažino turėjusi nedaug vilties, kad atsiras toks geradarys. Tiesiog norėjo pabandyti laimę.

„Žinojau, kad kai kam pasiseka gauti dovanų visai neblogų daiktų. Man nepasisekė. Gal tėvai kaip nors sutaupys ir nupirks man kompiuterį“, – kalbėjo ji.

Panevėžietis Irmantas per laikraštį žmonių prašė padovanoti naudotų svetainės ir virtuvės baldų, vidaus ir lauko durų.

Vyras šių daiktų ieško ne sau, o motinai, kurios namus nuniokojo gaisras. Sūnus nėra toks turtingas, kad nupirktų mamai naujus baldus, sudėtų  duris. Be to, mano, kad ir neapsimoka, nes namas – labai prastos būklės.

Irmantas kol kas sulaukė tik vieno skambučio.  Panevėžiečių šeima jam  pasisiūlė padovanoti minkštuosius kampinius baldus „Jotulė“. Šie stovėjo sodo name, pavasarį, kilus potvyniui, pastatas su visais baldais buvo užlietas. Šeimininkai per vasarą minkštuosius baldus išdžiovino, bet jais naudotis nebepanoro. Nusipirko naujų, o „Jotulę“ nusprendė padovanoti.

Irmanto teigimu, į baldą įsimetęs pelėsis, bet šiaip jis dar visai neblogas.

Renata per skelbimą laikraštyje tikėjosi gauti dovanų nenaują šaldytuvą, o Vilma – viryklę. Per porą savaičių nei viena, nei kitą nesulaukė skambučio. Nors Vilmai nepasisekė, ji nemano, kad dosnūs žmonės retenybė. Moteris žino ne vieną asmenį, kuriam per skelbimus pavyko gauti dovanų visai neblogų daiktų.

Daiva jau trečią savaitę nesėkmingai ieško, kas galėtų jos ketverių metų dukrai padovanoti drabužėlių. Moteris tikino, kad į jos skelbimą neatsiliepė nė vienas žmogus.

Daiva sakė, kad ir ji, ir vyras šiuo metu yra bedarbiai. Abu su vaiku sėdi namie. Paklausta, ar dukra – vienintelis jų vaikas, moteris atsakė, kad, ačiū Dievui, taip.

„Neįsivaizduoju, kaip reikėtų išmaitinti ir aprengti du“, – kalbėjo ji.

Sukūrė specialių tinklalapį

Pasak interneto tinklalapio „www.pagalbadaiktais.lt“ koordinatoriaus Arūno Survilos, jis buvo sukurtas tam, kad žmonės, kuriems reikalinga pagalba daiktais, ir tie, kurie gali ją suteikti, greičiau atrastų vieni kitus.

„Mūsų tinklalapis – savotiška skelbimų lenta. Tiek privatūs asmenys, tiek visuomeninė organizacijos skelbiasi, kokių daiktų joms reikia. Šio tinklalapio tikslas – sunkiau besiverčiantiems žmonėms padėti, o geriau gyvenantiesiems – suteikti galimybę pasidalinti savo gerove su kitu“, – paaiškino A.Survila.

Projekto autoriai teigia, kad nėra nevertingų daiktų. Tai, kas vieniems atrodo menkavertis gaminys, kitiems – labai vertingas ir reikalingas, galintis palengvinti ne tik buitį, bet ir gyvenimą.

Tačiau yra vienas esminis skirtumas tarp šio tinklalapio ir skelbimų laikraščiuose.

Skirtingai nei laikraščiuose, šiame tinklalapyje prašymą padovanoti daiktą gali dėti ne bet kas, o tik toks žmogus ar organizacija, kurie iš tiesų neįstengia jo nusipirkti.

Tiksliau – skelbimus deda netgi ne jie patys, o projekto autoriams įvairiuose miestuose talkinantys socialiniai darbuotojai, savanoriai.

„Jie geriausiai žino pagalbos daiktais ieškančių žmonių materialinę padėtį“, – tikino A.Survila.

Jis apgailestavo, kad kol kas neturi savanorių Panevėžyje. Jų paieškoti žadėjo rudenį.

Dovanotojai kitame mieste – ne problema

A.Survila pasakojo, kad dovanoti ir gauti pagalbą daiktais yra labai paprasta. Į 11 šalies miestų daiktus siųsti galima nemokamai. Projektas „Pagalba daiktais“ bendradarbiauja su dviem siuntų vežėjais.

Koordinatoriaus teigimu, maždaug per pusmetį padovanota jau beveik 250 įvairių daiktų. O paramos laukia daugiau nei 500 žmonių.

Jie prašo padovanoti ne tik baldų ar buitinės technikos, bet ir slaugos priemonių, laisvalaikio prekių, muzikos instrumentų, knygų, dviračių, vaikiškų, invalido vežimėlių, kompiuterių ir kt.

„Vieniša mama augina du paauglius vaikus. Šeimos pajamos labai mažos. Prašome padovanoti kompiuterį“, – kreipiasi į geros valios žmones kaunietė.

A.Survila svarsto, kad yra nemažai šansų, jog ši šeima sulauks taip trokštamo ir reikalingo daikto.


Šiame straipsnyje: dovanaparama

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių