I.Degutienė: Seimas pasirinko toliau braidyti po purvą

Seimas pasirinko toliau braidyti po purvą, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė, parlamentui antradienį atmetus įstatymo projektą, kuris būtų nuo kitos kadencijos griežčiau tvarkęs parlamentarų veiklą.

„Aš esu nustebinta to, kas šiandien vyko. Bent jau tikrai tikėjausi, kad po pateikimo bus pritarta, po to galima tobulinti, ieškoti sprendimo būdų, bet taip vienareikšmiškai atmesti - pasitraukimas nuo problemos sprendimo. Ir aš nežinau, tie, kurie šiandien taip balsavo, ar jie neketina dalyvaut rinkimuose ir būt išrinkti kitam Seime? O atėjus vėl ir pradėjus darbą vėl toliau, atsiprašau, po tą purvą braidyti, kurį čia mes braidėm tiek ilgai ir nuobodžiai?“ - apgailestavo parlamento vadovė.

Žurnalistams komentuodama Seimo sprendimą I.Degutienė taip pat pabrėžė, jog Seimo narių veiklos garantijas nustatyti įstatymu yra įpareigojęs Konstitucinis Teismas, ir sakė siūlysianti sudaryti darbo grupę, šįkart parlamentarų, kurie senojo projekto pagrindu parengtų patobulintą variantą.

„Man susidarė įspūdis, kad žmonės nenori spręsti problemos, kuri šiandien yra. Aš mąstau toliau, ką reikėtų daryti, ir manau, kad reikėtų sudaryti dabar jau politikų darbo grupę, (...) tikrai teiksiu valdybai sprendimą, sudarysiu darbo grupę, ir aš manau, kad artimiausiu metu turėsime iš to įstatymo, kuris ekspertų, plius patobulintas, ir gausis naujas variantas, kuris galbūt bus priimtas didžiajai daliai Seimo narių“, - sakė pirmininkė.

Klausiama, ar Seime iš viso atsiras politinės valios atsisakyti privilegijų ir prabangesnių gyvenimo sąlygų, parlamento vadovė sakė mananti, jog projektas atmestas ne tiek dėl nenoro griežtinti veiklos reglamentavimą, taip pat ir lėšų naudojimą, o kiek dėl asmeninio nusistatymo prieš projektą pateikusį Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką socialdemokratą Algimantą Salamakiną.

"Iš tų pavienių pasisakymų, kur šiandien kalbėjo, daugiau mačiau asmenines nuoskaudas, nukreiptas į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką", - sakė I.Degutienė.
Projektą parlamentui pateikęs EPK pirmininkas A.Salamakinas sakė esąs šokiruotas Seimo sprendimo jį atmesti, primindamas, kad tokiu savo žingsniu parlamentas ignoruoja Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuris parlamentą įpareigoja įstatymu apibrėžti parlamentarų darbo sąlygas.

„Esu, atvirai pasakysiu, šokiruotas, gal Seimo nariai neįsigilino į įstatymo nuostatas, yra tokia bendra koncepcija, kad nereikėjo priimti. Bet užduodu vieną klausimą sau ir kolegoms - kaip mes galėsime aiškinti, kad viena ar kita institucija neįvykdė KT sprendimo, kurie yra privalomi, jei Seimas aštunti metai dėl savęs negali priimti sprendimo, kurį 2004 metais priėmė KT, pabrėžiu - aštunti metai. Ir dėl atostogų, ir dėl kitų dalykų“, - žurnalistams sakė A.Salamakinas.

Konstitucinis Teismas 2004 metaų liepą paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog „iš Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę, kitas sąlygas“.

Taip pt šiame nutarime KT pažymi, jog "Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų ir tai, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų konstituciškai nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį Seimo narių atostogoms ar kitokiam poilsiui".
Seimo nariai antradienį po pateikimo nepritarė Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektui, kuris būtų griežčiau reglamentavęs jų veiklą. Už projektą po pateikimo balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo septyni, susilaikė 46. Nuspręsta projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Už projektą balsavo didesnė valdančiosios konservatorių ir opozicinės socialdemokratų frakcijos dalis, už buvo ir Seimo narių mišrios grupės atstovai, tuo tarpu kitų frakcijų didžioji dalis parlamentarų buvo balsavusių prieš ar susilaikiusių pusėje. Vieningai susilaikė valdančioji Liberalų ir centro sąjungos frakcija.

Grupės žymių Lietuvos teisininkų parengu įstatymo projektu siūlyta įtvirtinti fiksuotas Seimo narių atostogas, neleisti Seimo nariams patiems nuomotis automobilių - tam šiuo metu išleidžiama didžioji parlamentinei veiklai skiriamų pinigų dalis, taip pat nustatyti daugiau Seimo narių veiklą griežtinančių apribojimų.

Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat siūlė už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti algos.

Projekte, be kita ko, buvo numatyta, kad Seimo nariai gali atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus.

Daug griežčiau siūlyta reglamentuoti lėšų parlamentinei veiklai naudojimą. Projekte buvo numatyta, kad pinigus Seimo narys galėtų panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas - degalams, reprezentacijai, biuro nuomai.
Įstatymo projekte siūlyta grįžti prie senos tvarkos, kai parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima.

Visiems Seimo nariams, kurie neturi būsto Vilniuje,siūlyta centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, numatant, kad už komunalines paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.

Seimo nariams, pagal atmestas pataisas, taip pat būtų buvę draudžiama skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, nesvarbu, ar jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.

Be to, projektu užsimota mažinti Seimo narių padėjėjų skaičių nuo trijų iki dviejų, uždrausti turėti vadinamuosius visuomeninius padėjėjus.